Now is the time

Untitled Part 9

- Tai beprotybė, Zayn, tu naujas karalius, o kitą dieną žygiuojant į karą tu gali viską prarasti ir palikti Ana vieną, be vaikų...- kalbėjo Trisha, kol Zayn rengėsi savo rūbus, rinkosi savo daiktus.

- Taip nenutiks ir tai bus ne pirmas mano mūšis, o ir be to, mes prieš dievą pasižadėjome vienas kitą saugoti, gerbti ir mylėti. Ji mano žmona, dėl kurios padarysiu viską nuo pat pirmos minutės.- pasakęs jis pribėgo prie manęs, pabučiavo į kaktą ir išlėkė kaip viesulas palikdamas mus su Trisha kartu.

- Va dėl to labiausiai ir bijojau.- pasakė Trisha ir atsisėdo ant kėdės.

Aš išlipau iš lovos ir pasiėmiau savo chalatą. Jį užsidėjau ir atsisėdau šalia.

- Aš bandysiu dar su juo pakalbėti ir gal man pavyks pakeisti jo nuomonę ten nevykti. Galėtume pasiųsti karo generolą, kad jis vestų kariuomenę.- pasakiau ir Trisha linktelėjo.

- Aš einu pas mergaites, o tu su juo dar pakalbėk, Ana.

Tai pasakiusi išėjo iš mano kambario palikdama mane vieną. Ištraukiau iš skrynios savo suknelę ir ją apsivilkau. Mano daiktai jau buvo atgabenti čia, tad viskas, ko man reikėjo buvo po ranka. Pasiėmiau šepetį ir susišukau plaukus. Baigusi užsidėjau savo batelius ir išėjau iš kambario. Žinau, kad elgiuosi blogai, bet ėjau į pasitarimų menę, kur turėtų būti Zayn ir visi kiti. Pasiekusi duris sukaupiau visas jėgas ir jas pravėriau. Visų dėmesys buvo sutelktas į mane, kai tuo tarpu kažką aiškinosi mano tėtis ir Zayn.

- Norėčiau pakalbėti su karaliumi. Prašau palikti mus vienus.- pasakiau ir visi dvejojo, bet Zayn linktelėjus visi atsistojo ir išėjo už durų.

- Kas yra, Ana?

- Aš nenoriu, kad tu vyktum mirčiai į nasrus.- pasakiau ir suėmiau jo veidą, kad galėčiau žiūrėti jam tiesiai į akis.- Aš pagalvojau ir gal būtų protingiau į karą leisti patį generolą, nes jis viską nusimano taip pat puikiai kaip ir tu, o mes čia pasilikę galėtume viską tvarkyti. Zayn, aš tikrai nenoriu prarasti tavęs, o tuo labiau, kai dar vakar susituokėme.- pasakiau ir jis atsidusęs atsisėdo, o mane pasisodino ant savo kelių.

- Ką aš be tavęs daryčiau. Geriau pagalvojus tai puiki mintis.- pasakė jis ir aš nusišypsojus pabučiavau jo lūpas, bet greit atsitraukiau.

- Tuomet, mano karaliau, aš jau eisiu, nes reikia susitvarkyti mūsų sujaugtą kambarį ir man ten įsikurti.- pasakiau ir jis sukikenęs mane paleido.

- Sėkmės nesitvarkant, meile.- pasakė jis ir aš pakilus išėjau pro duris.

Visi man nusilenkė, o tėtis nusišypsojo. Ėjau koridoriumi link Trisha kambario. Pasibeldusi įėjau ir nusišypsojau, nes ji skaitė pasakas savo mergaitėms.

- Trisha, turiu jums nuostabių naujienų.- pasakiau ir ji pribėgus mane apkabino.- Jis nebevyks pats į karą.

- Tu angelas, Ana..- tai pasakius Trisha mane atleido ir linksmai nusišypsojo.

- Taip pat norėčiau dar kai ką su jumis aptarti dėl Waliyha.- pasakiau ir ji liepė vienai savo tarnaičių išvesti Saffa.

- Tęsk.

- Norėjau su jums pakalbėti apie jos tolimesnį gyvenimą ir manau aš radau jai tinkamą vyrą, o ji galėtų būti šalies princese, jei viskas pavyks.- pasakiau ir ji atsiduso.

- Ir ką tu siūlai?

- Siūlau Waliyha užtekinti už savo brolio, būsimo karaliaus.- pasakiau ir ji atsiduso.

- Žinojau, kad ji vieną dieną bus su kažkuo supiršta, bet negalvojau, kad taip greitai. Harry yra puikus berniukas, tačiau ar jis to norės?

- Aš pasistengsiu, kad viskas vyktų sklandžiai, o ir jie atrodytų labai gražiai, kaip būsimi karaliai.- pasakiau ir linktelėjo.

- Ar kalbėjai apie tai su Zayn?

- Dar ne, bet aš norėjau išgirsti jūsų nuomonę, juk tai jūsų mergaitė.

- Bijau, kad Zayn nesutiks, nes jis labai prisirišęs prie savo sesių...

- Aš su juo pakalbėsiu, o jūs ilsėkitės.- pasakiau ir jai linktelėjus išėjau iš jos kambario.

Kaip visada klaidžiojau koridoriais, nes jų per daug neperpratau, o šie rūmai milžiniški, tiek daug kambarių, menių, priėmimo salių, kad net galva sukasi.

Ėjau lėtai link savo kambario kol nepamačiau tamsaus koridoriaus, kuris veda nežinia kur. Mano protas liepė neiti ten, bet kojos pačios vedė jo linkme. Kai jau pradėjau eiti mane sustabdė didelė ranka, kuri pačiupo manąją.

- Ana, kur tu ėjai?

- Nežinau, tiesiog užsigalvojau...- pasakiau ir Zayn linktelėjo.

- Eime į mūsų kambarį ir aptarkit kažką, ką norėjai man pasakyti.- kai jis tai pasakė atsidusau ir kartu su jau ėjau link mūsų apartamentų.

Įėjus vidun aš atsisėdau ant kėdės, o jis priešais mane.

- Kalbėk.

- Aš kalbėjau su tavo mama ir mes pagalvojome, kad būtų puiki mintis Waliyha užtekinti už mano brolio Harry. Žinau, kad tai skubota, bet ji galėtų būti karalienė, o ir Harry ją be galo mylėtų. Mačiau per mūsų vestuves, kaip jis į ją žiūrėjo.- pasakiau ir Zayn greit atsistojo.

- Ne. Ji per jauna, o ir tai per anksti. Kaip tu galėjai pirmiau pasitarti su mano motina, o ne manimi, karaliumi.- jis atsisuko į mane piktai.

- Zayn, žinau, kad viskas per greitai ir nesakau, kad ją reikia tuoj pat supiršti, kol jis yra čia. Aš tik sakau, kad tai galėtų būti puiki mūsų mintis.- pasakiau ir atsistojus priėjau prie jo suimdama jo ranką.- Prašau, pagalvok apie tai.

Jis atsiduso ir mane apkabinęs pabučiavo viršugalvį. Galiausiai atsitraukęs ir nieko nesakęs išėjo iš kambario mane palikdamas vienas, žinoma, nėra ko norėti. Jis ant manęs pyksta dėl mano kvailų poelgių.

- Ana, tiesiog puikiai viską padarei.- pasakiau pati sau ir vėl grįžau prie minkštos kėdės.

****

Tai pirma mano kuriama istorija ir žinau, kad darau dar klaidų, tačiau gal jums, ko nors trūksta. Ji gana banali, bet manau, kad kiekviena mergina to ir te trokštų, ramaus gyvenimo, kuriame atsirastų visko ir laimės prošvaisčių, ir šiek tiek intrigos... Sakykit, ką galėčiau pakeisti. Atsižvelgsiu į jūsų pasiūlymus būtinai.