Now is the time

Untitled Part 11

Įėjusi į mūsų kambarį nusišypsojau, nes kambarys buvo sutvarkytas, tik mano šypsena dingo, kai supratau, jog mano vyro čia nėra. Priėjusi lovą ant jos atsisėdau ir užverčiau galvą atsidusdama. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad taip greit susipyksiu su savo vyru, vos po kelių dienų, po vestuvių. Sugirgždėjus durims nuleidau galvą, pastebėjusi Zayn nusišypsojau, o jis pradėjo eiti link mano pusės. Priėjęs priklaupė prie manęs ant vieno kelio ir suėmė mano ranką.

- Ana, labai atsiprašau, kad tave nuvyliau. Negalvojau, kad taip tave išskaudinsiu.- pasakė jis ir padėjo savo galvą ant mano kelių.

Su kita ranka pradėjau glostyti jo juodus kaip smala plaukus, o pasilenkus juos pabučiavau.

- Aš nepykstu, tiesiog labai jaudinausi dėl tavęs.- pasakiau ir jis pakėlė į mane savo šokoladines akis.

Jis prisėdo prie manęs ir suėmė mano liauną liemenį mane pasisodindamas ant savęs. Jis nusišypsojo šelmiška šypsena ir aš nusijuokiau, kai po savimi pajutau minkštą lovą. Jis numovė mano sijoną, vėliau su mano pagalba atsegė korsetą. Mūsų rūbai tiesiog krito vienas po kito, o tai kas įvyko vėliau privertė mano kūną pajausti tai, kas yra be galo malonu. Jam atsigulus šalia manęs aš nusišypsojau ir pažiūrėjau į jį. Jis pabučiavo mano nosies galiuką, o aš kaip maža mergaitė sukikenau.

- Tu esi visa mano ir niekieno kito.- pasakė jis.

- Tą patį galiu pasakyti ir apie jus, karaliau.- pasakiau ir abu nusijuokėme.

Galiausiai išlipau iš lovos ir priėjusi prie lango nusišypsojau, jog švieti ryški saulė, o diena dar nėjo į pabaigą. Pasiėmusi po ranka gulėjusį chalatą jį užsidėjau. Zayn per tą laiką spėjo užmigti, tad stengiausi viską daryti kuo įmanoma tyliau. Atsisėdusi prie stalelio su veidrodžiu išsileidau savo ilgus plaukus ir pradėjau juos šukuoti. Baigusi surišau kelias kasytes, o kitus palikau palaidus, nes taip visada man darydavo mama. Atsistojusi priėjau prie išmėtytų rūbų ir juos apsirengiau, tačiau tuo pačiu kažkaip sugebėjau prižadinti ir jį. Jis pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Viena ranka pasirėmęs galvą jis nužiūrėjo mano išvaizdą, kas atrodė kiek juokingai, nes taip pat atrodžiau ir ryte.

- Žinai, jei nebūtum mano vyras, manyčiau, kad esi iškrypėlis.- pasakiau ir jis suprunkštė.

- Tačiau tu esi mano žmona ir galiu į tave žiūrėti kiek panorėjęs.- pasakė ir aš linktelėjau.

- Nežinau kaip tu, tačiau aš einu su tavo sesėmis į kiemą.- pasakiau ir jis linktelėjo man sutikdamas.

Išėjusi iš kambario ir palikdama jį vieną patraukiau link mergaičių kambario. Priėjusi pasibeldžiau, o mane sutiko mažoji Safaa su miela šypsena.

- O aš jau spėjau tavęs pasiilgti.- pasakiau ir ji mane apkabino.

- Aš taip pat.

- Pasiimk savo seses ir eime į lauką, pasivaikščiosime, pasikalbėsime, pabūsime tik mes keturios.

pasakiau ir ji greit atsitraukusi nubėgo prie Waliyha ir Doniya jas raginti, kas atrodė gan juokingai.

Jos mane pamačiusios greit atsistojo ir pasitaisiusios sijonus pradėjo eiti link manęs. Safaa greit pribėgusi įsikibo man į ranką ir taip visos ėjome į kiemą. Waliyha pasakojo apie kažkokią puotą, kuri bus rengiama jos gimtadienio progai, o Doniya vis nepatenkintai leptelėdavo, kad užteks ir menko pobūvio, kuriame dalyvauti tik artimi asmenys. Mes su Safaa susižvalgiusios nusijuokdavome, o jos kaip mat nutildavo.

- Mane supykino.- pasakiau ir pasilenkusi ant žolės pradėjau vemti.

Prie mūsų pripuolusios tarnaitės man padėjo ir padavė man skepetaitę nusivalyti burnai. Waliyha žiūrėjo su šypsena, kurios aš nesupratau.

- Manau, tai dėl didelio streso arba apsinuodijau.- pasakiau ir Doniya nusijuokė.

- Arba mūsų brolis tavyje pasėjo gyvybę.- pasakė Waliyha ir aš išsižiojau.

Bendriau pagalvojus, tai galėtųų būti tiesa, o man reiktų nueiti pas seselę ir sužinoti šio nemalonaus dalyko priežastį. Waliyha nebūtų Waliyha, jei neskubintų manęs eiti link seselės kambario. Įėjusios į rūmus jos su Doniya jau kalbėjo, kad manyje auga mažasis princas, o kas juokingiausia, jos jau galvojo jam ir vardą. Mums pasiekus medines duris giliai įkvėpiau ir jas pravėriau.

- Mes manome, kad mūsų karalienė laukiasi.- iškart ėjo prie reikalo Waliyha.

- Karaliene, prigulkite, o jūsų mergaitės paprašysiu išeiti.- pasakė moteris ir jos išėjo.

Aš atsiguliau į minkštą lovą, o mane pradėjusi apžiūrinėti daktarė vis atsidusdavo, nes tikiu, kad šis darbas jai gerai žinomas. Baigusi ji man nusišypsojo ir nuėjo nusiplauti rankų. Grįžusi ji įleido merginas, o mane krėtė nežinia. Merginos mačiau taip pat nekantravo.

- Tikiuosi mūsų karalystę išvis pirmas ir sveikas karaliaus Zayn princas.- pasakė seselė ir merginos suklykusios mane apkabino.- Karaliene, pirmi mėnesiai yra patys pavojingiausi, tad stenkitės pasisaugoti.

Merginos toliau klausėsi ką kalbėjo moteris, o aš negalėjau patikėti, kad manyje yra Zayn vaikas, o mes dar neseniai susituokėme. Tai negali būti tiesa, bet... Mano visas kūnas virpėjo, o viena ranka automatiškai prilietė pilvuką. Jaučiausi, kai kokia lunatikė, kuri nežino ką daro...