Now is the time

Untitled Part 10

Vakaras prabėgo greitai, o Zayn negrįžo, kas privertė mano širdžiai kartas nuo karto suvirpėti. Galiausiai neištvėrus persirengiau į naktinius ir atsiguliau į šiltą ir minkštą lovą. Tik užsimerkus galėjau jausti, kaip viskas tiesiog dingsta ir lieku tik aš ir mano sapnai.

Atsikėliau nuo menko žadinimo. Pakėliau savo sunkią galvą ir susiraukiau. Šalia manęs gulėjo Zayn, tačiau jis buvo su visais rūbais, jo paakiai pajuodę, o visas veidas pabalęs. Iš to gali spręsti, kad jis vakar gėrė ir nemažai. Pasukusi galvą pamačiau Rose, kuri tvarkė sujauktą kambarį, kurį tikriausia pagrąžino pats karalius, kol aš miegojau, tik klausimas, kaip to nepajutau. Išlipusi iš lovos pakėliau nuvirtusią kėdę ir surinkau išmėtytus dokumentus. Pažiūrėjus pro langą susiraukiau, nes dabar ankstyvas rytas. Priėjusi prie Zayn numoviau jo batus ir ant jo užmečiau pledą, kas jį turėtų sušildyti. Rose supratusi, kad nebemiegosiu ištraukė iš spintos mano suknelę ir padėjo ją man užsidėti. Pykau ant Zayn, nes taip karaliui nedera daryti, tuo labiau, jei susipyksti dėl menkniekio. Apsirengusi ir susitvarkiusi leidau Rose eiti. Pati atsisėdau ant kėdės prie didelio medinio stalo ir varčiau lapus. Skaičiau kiekvieną antraštę ir kartas nuo karto susiraukiau. Zayn be galo išlaidauja vien dėl savo malonumo, o ką kalbėti apie pokylių ar kitų švenčių išlaidas. Padėjusi lapus į vietą atsisėdau patogiau, atsirėmiau į kėdės atlošą ir laukiau, kada jis pabus, ir tai truko neilgai.

Jis pramerkė savo tamsias akis, apsidairė, o galiausiai jo žvilgsnis nukrypo į mane. Jis atsiduso ir numetęs nuo savęs medžiagą atsistojo. Kai bandė prieiti prie manęs aš taip pat pakilau nuo kėdės ir nieko nesakiusi išėjau iš kambario palikdama jį vieną. Tegul žinosi, kad aš nesu lėlė, kurią paglosčius gali ir vėl žaisti. Ėjau link pagrindinės menės, kur sutikau vėl tą patį vaikiną, į kurį buvau atsitrenkusi prieš savo vestuves. Jis buvo aukštas tamsių plaukų, bet šviesios odos, kas išdavė, juk jis nėra Zayn artimas giminaitis.

- Jūsų karaliene.-pamatęs mane greit nusilenkė, aš nusišypsojau.

- Gal galėtume man išduoti paslaptį ir pasakyti, kas toks būsite, ponia.

- Aš esu David, esamo karaliaus įbrolis. Buvusio karaliaus sūnus gimęs ne iš karalienės, o iš kitos moters.- pasakė jis ir aš susiraukiau.

- O ką jūs čia veikiate?

- Aš kartas nuo karto atvykstu pas Zayn ir seses, nes visą laiką čia gyvenau.- pasakė jis ir aš linktelėjau.

- Gal tada palaikysite man kompaniją sode?- paklausiau ir vyras nusišypsojo.

- Žinoma, jūsų didenybe.

- Vadink mane, Ana. Tai pasakok, ar žinai, ką vakar vakare veikė mano vyras?

- Mes vakar su Zayn buvo mano kambaryje ir šiek tiek padauginome vyno. Atsiprašau, jei tai sukėlė nesusipratimų, esu kaltas.- pasakė jis mums beeinant į sodą.- O mano brolis turi puikų skonį, jei jumis vedė. Jis vakar visą vakarą kartojo, kad jūs esate vienintelė ir nepakartojama.

Jam tai pasakius nusišypsojau ir nuleidau galvą susigėsdama.

- Ką jūs... Nesu jau aš tokia nepakartojama.

- Zayn minėjo, kad puikia jodinėjate žirgu.- pasakė David ir linktelėjau.- Tai moterims, karalienėms nebūdinga.

- Kodėl visi vyrai nusistatę prieš tai, jog moterys negali joti ant žirgo, o vyrams tai būtina mokyti.- pasakiau pasipiktinus, o jis nusijuokė.

- Tai tiesiog mitas, aš visada galvodavau, kad moteris ar žirgo yra labai patrauklu. Gal todėl jūs ir patraukėte mano brolio akį.

- Gana, man jau darosi nejauku, tuo labiau, kai pradeda kalbėti tokia tema. Geriau papasakokite, ką veikiate gyvenime.

- Na aš esu apsigimęs medžiotojas ir vienas iš karo vadų. Kad ir dabar, josiu su kariais į jūsų gimtąsias žemes vietoj Zayn. – pasakė jis ir liktelėjau. – Man atrodo, kad mus stebi.- pasakė jis ir aš ar pasisukusi pažiūrėjau į lauke stovintį Zayn, kuris nenuleido nuo mūsų akių.

- Tai karalius, mes šiek tiek apsipykome.- pasakiau ir David sukikeno.

- Tai Zayn įprasta, jis visiška tėvo kopija, kuris padarys viską, stengsis, tačiau kaip visada viską per daug perdės ir su kažkuo tikrai susipyks, o šiuo metu nukentėjote jūs.

- Nežinau kaip jūs, bet aš jau eisiu į rūmus.- pasakiau ir jis linktelėjęs nusilenkė mane palydėdamas akimis. Lėtai ėjau ink rūmų, o į mane vis dar buvo įsmeigtas Zayn žvilgsnis, į kurį nekreipiau dėmesio, pats kaltas.

Įėjusi į rūmus pasitikau Doniya, kuri buvo kiek pikta tad priėjau prie jos.

- Kas nutiko?

- Neapkenčiu, kai mama pradeda kalbėti apie mano pareigą tekėti už jauno, turtingo bajoro. Tai nesąžininga, kad turėsiu jus palikti.- pasakė ji ir mane apkabino.

- Aš taip pat turėjau palikti savo rūmus, tačiau aš susipažinau su jumis, o ir nuo šiol spręsiu aš kada jums teks palikti mane, Zayn ir Trisha, tad nesijaudink.- pasakiau ir ji atsiduso.

- Ten David nuėjo?

- Taip, jis mielas vyriškis.- pasakiau ir ji papurtė galvą.

- Tačiau jis toks nėra su mumis, jis nuolat mane erzina... Tai labai nervina, o ypač kai ką nors pasako prie Zayn. Juk taip nedera kalbėti apie princesę.-pasakė jis ir aš sukikenau.

- Tokie jau tie vyrai. Aš jau einu, o tu labai nepergyvenk.- pasakiau ir jai linktelėjus pradėjau eiti.