Now is the time

Untitled Part 14

Stovėjau prieš veidrodį su ilga juoda suknele, o mano rankos laikė mano vos įžiūrimą pilvuką. Galėjau jausti, kaip skruostu rieda ašaros, tačiau nieko nedariau. Prisivėrus mano kambario duris į jas atsisukau, o ten stovėjo Harry su juodu apsiaustu. Priėjusi prie jo suėmiau jo rankas ir stipriai suspaudžiau.

- Nuo šiol turėsi atlikti tėčio pareigas ir išlaikyti šalį.- pasakiau ir jis pakėlė galvą rimtu žvilgsniu.- kaip ir esu pažadėjusi aš supiršiu tave su Waliyha.- pasakiau ir jis padėkodamas mane apkabino.

Galiausiai abu išėjome iš kambario ir nusileidome į menę, kur visi laukė mūsų, kad galėtume išlydėti mamą ir Harry namo. Priėjusi prie Zayn išsitiesiau ir pamačiusi apsiašarojusią mamą vėl nuleidau galvą, nes buvo be galo sunku matyti ją tokią sugniuždytą.

Visiems pradėjus išeidinėti laukan mes pasilikome su Zayn viduje, nes lauke labai lijo, o dėl prasto oro didelė galimybė man susirgti, tad su jais atsisveikinau prieš tai. Pajutusi didelę ranką sau ant liemens pakėliau savo akis į Zayn, kuris liūdnai nusišypsojo. Atsidususi pradėjau eiti link sosto ir į jį atsisėdau. Rūsčiu žvilgsniu nužiūrėjau visus likusius asmenis, o prie manęs greit prisidėjo ir karalius. Tuomet visi likę menėje nusilenkė mums. Taip prasėdėjome kelias valandas, o man iš galvos negalėjo išeiti tėčio kūnas, sukritęs ant šaltų grindų. Užsimerkiau, o atsidususi pakilau iš vietos. Visi greit nurimo ir praleido mane, ėjau tiesiai į Waliyha kambarį. Priėjusi tas duris nesibeldusi įėjau, o mano veidą nušvietė šypsena, kai pamačiau Waliyha su Saffa sėdinčias ant kilimo ir kikenančias.

- Atsiprašau, kad trukdau, bet mieloji, gal galėtum palikti mus su sese.- pasakiau mažyliai ir ji linktelėjus išėjo iš kambario palikdamas mus vienas.

- Kažkas atsitiko, Ana?- paklausė kiek susijaudinus Waliyha.

- Atėjau rimtai su tavimi pasikalbėti apie tavo ateitį.- pasakiau ir ji linktelėjo, duodama ženklą, kad klausosi.- Manau, kad jau užaugai ir esi pasiruošusi palikti šeimą bei susilaukti vaikų. Žinau, kad galbūt elgiuosi savanaudiškai, bet mano brolis Harry taps karalius, o tu galėtum būti jo ir šalies karaliene.- pasakiau ir ji žiūrėjo į savo pirštus.

- Ana, o jei aš jam nepatiksiu, aš bijau.- pasakė ji ir aš suėmiau jos ranką.

- Jis jau seniai tave nusižiūrėjęs, mieloji, o ir tu esi be galo graži, jauna moteris.- pasakiau ir mačiau, kaip jos veidas nušvinta.- Taip pat esu jau kalbėjusi su tavo mama ir broliu, kurie sutiktų dėl vestuvių. Žinai, manau jūs būsite puiki pora. Tai ar sutiktum?

- Taip. Tik nežinau, kaip man reiktų elgtis ir panašiai, juk ne kiekvieną dieną mane bando supiršti su karaliumi.- pasakė ji ir aš sukikenau.

- Mes parašysime jam laišką, kad tu sutinki, o ir jis atvažiuos prašyti tavo rankos, ką manai?

- Gerai.- pasakė ir mes abi sukikenusios apsikabinome.- Pasiilgsiu tavęs.

- Aš tavęs tuo labiau.- numykė ji, bet aš atsistojau ir pasitaisiau sijoną.

- Manau eisiu, nes labai noriu miego.- numykiau.

- Eime, palydėsiu tave, vis dar negaliu patikėti, kad būsiu teta.- pasakė ji ir aš uždėjau ant pilvo ranką.

- O ką kalbėti man, nes aš būsiu mama.- pasakiau ir abi nusijuokėme.

Išėjusios iš kambario ėjome link manojo ir kalbėjome, apie tai, kad Waliyha, tik susituokusi privalės pagimdyti mažylį, kad mūsų vaikai būtų geri draugai ir gal net augtų kartu. Tačiau priėjusios mano kambarį abi sustojome, nes prie jo stovėjo daugiau sargybinių nei įprastai.

- Karaliene, manau jums reiktų palaukti.- pasakė apsauginis, bet aš nieko nelaukusi įėjau į kambario vidų.

Visame kambaryje buvo didžiulė smarvė, o vienas iš sargybinių išnešė padvėsusią žiurkę.

- Kažkas kėsinosi į jūsų gyvybę.- pasakė priėjusi Rose.

Susiėmiau už burnos, o vėliau už pilvo. Pradėjau giliai kvėpuoti, nes kažkas bandė nužudyti gyvybę manyje. Atsisėdau ant pirmos kėdės ir giliai kvėpavau, o į kambarį įbėgusį Zayn pažiūrėjau su ašarotomis akimis.

- Jums viskas gerai?- paklausė Zayn ir aš linktelėjau.

- Suraskite, kas taip padarė ir uždarykite į vienutę, jo lauks mirties bausmė.- piktai pasakė Zayn ir vėl atsisuko į mane.

Waliyha stovėjo šalia manęs tokia pat įsigandusi, tik ji bandė mane raminti, tačiau mano visas kūnas virpėjo. Zayn pasikėlė mane ir apkabino, leido Waliyha eiti, o aš verkiau į jo švarką. Kada galiausiai pasibaigs visos šios nelaimės ir leis mums gyventi ramiai. Žinant, kad kiekvieną minutę mūsų gyvybės kabo ant plauko yra labai baisu, o tuo labiau, kad aš saugau dar vieną gyvybę manyje.

Apsiraminusi atsitraukiau nuo Zayn ir giliai įkvėpiau taip nusiramindama visai.

- Viskas, kambarys sutvarkytas.- pasakė išeidama Rose.

- Ačiū.- pasakiau ir ji nusišypsojus paliko kambarį.

Kambaryje likome dviese, tad atsisėdau ant lovos, o mano kūną tiesiog pritraukė prie pagalvės. Jaučiau, kaip Zayn užkloja mane ir pats atsigula greta. Pasijaučiau saugi, o aš tiesiog pradėjau snausti.