Is this life?Funny...

#Part 1#

Po 11 metų...

*Bzzz...*Bzzz

-Ahhh...kur tas žadintuvas? Išdribau iš lovos kaip koks zombis. Žadintuvas... kur jis. Štai.

*Tyla*

-Pagaliau šiek tiek ramybės...Mmm dar turiu 10 minučių... spėsiu. Dribau veidu į lova.

|po 5 minučių|

-Oi Kim kelkis pramiegosi. MIEGANČIOJI GRŽUOLĘ?!?!?! Žemė kviečia Kim'ą. Ok tu man nepalieki kitos išeitis tik padaryti tai... Staiga pajutau kažkieno šaltas rankas ant savo kūno , o vėliau jos pradėjo mane kutenti. Gashhh kaip nemėgtu, kai mane kutena.

-Aaaa gerai aš keliuosi, keliuosi... Mhhh...KĄ!?!? ar tu nematai aš dar galėjau pamiegoti tas 5 minutes. Prisiekiu jis už tai dar sumokės. Įsitaisiau patogiai savo lovoje ir bandžiau įžvelgti Artūro veidą.

-Heee geriau padėkotum, už tokį nepaprastą ir ... Ir vėl ta pati litanija kurią girdžiu kiekvieną dieną. Aš net ją mintinai išmokau.

-Taip taip žinau „mieliausią, gražiausią ir nepaprastai neprotingą draugą visoje Žemėje". Bandžiau pamėgdžioti Artūrą.

-Teisingai... Eii aš protingas. Ir ne Žemėje, visoje galaktikoje! Užsidengiau veidą rankomis ir giliai atsidusau...

-Ooo aš maniau, kad visoje visatoje. Pfff hahahaha. Pradėjau juoktis. Nebegaliu skaudą pilvą, bet Artūro veido mimika kai jis suklysta, nebegaliu mirštu iš juoko.

-Baik Kim'ai nejuokinga. Artūras pasakė mesdamas į mane pagalve. Tvardikis Kim'ai pasakiau sau, jei toliau juoksiesi Artūras tau niekada nedarys valgyti.

-Atleisk nenorėjau.

- Atleisiu jei tu parveši man lauktuvių~ O ne tik ne tos akys. Tas žvilgsnis net patį šėtoną įveiktu. Tokios mielos :3

-Hmmm lauktuvių? Už ką? Perbraukiau ranka per savo plaukus mąstydamas apie ką jis kalba.

- Baik Kim'ai juk prašiau nesityčioti, nes kitaip supyksiu ir nebekalbėsiu su tavim~Hmmm~

-Kartais pagalvoju ar tu tikrai ne mergina? Pasakiau jam.

-O norėtum? Ji paklausė, pajutau, kaip mano veidas kaista vien įsivaizduojanti jį esant mergina.

-Neeee!!!! Purčiau galvą norėdamas atsikratyti to vaizdinio.

-Gerai gerai parvešiu tau ką nors. Pasidaviau jam.

-Ne ką nors, o kažką ypatingo~

-GERAI JŪSŲ AUKŠTYBĘ~ Atsistojau ir nusilenkiau .

-Va čia tas Kim'as kurį aš pažįstu. Sveikas grįžęs į Žemę~ Artūras apkabino mane taip stipriai jog maniau sulūšiu.

-Taip taip. Gerai einu ruoštis. Jei nesunku aš noriu persirengti... Jei malonėtum... durys ten... Parodžiau pirštu durų link.

-Heeee su tavim visai nelinksmą. Ok einu. Valgysi ? Eidamas pro duris paklausė.

- Taip. Ačiū. Artūro maistas pas skaniausias. Jei būtu mergina vesčiau jį