Is this life?Funny...

#Part 9#

<...>

-Kaip tau jis? Paklausė Artūras sėdėdamas prie kompiuterio ir rodydamas į nuotrauką, kurioje buvo jis, dar 2 vaikinai ir 1 mergina, tai tikriausiai Lidija Artūro sesuo apie kurią jis man yra pasakojęs.

-Kuris? Paklausiau jo atsistodamas nuo grindų ir prieidamas prie jo. Artūras pirštu parodė į vaikiną nuotraukoje. Jis buvo aukštas, išvaizdus ir pasportavęs.

-O kas jam? Paklausiau jo nesuprasdamas ką turėčiau pasakyti.

-Amm... Jis yra mano sesers draugas. Vakar, kai man ji paskambino pasiūlė susitikti ir supažindino su savo vaikinu ir Gabrieliumi. Atsistojęs nuo kėdės Artūras dribo veidu į lovą. Atsisėdau ant kėdės ir žvelgiau į nuotrauką.

-Ir? Nukreipiau žvilgsnį į gulintį Artūrą. Jis pakėlė šiek tiek galvą, kad girdėčiau jo žodžius.

-Jis pakvietė mane šįvakar pasivaikščioti. Pasakė jis ir vėl paslėpė veidą po antklode.

-Tai gerai. Galėsite abu pokemonus gaudyti. Juokdamasis pasakiau Artūrui. Jis atsisėdęs ant lovos pažvelgė į mane *poker face*.

-Jis kviečia ne pokemonus gaudyti, o į pasimatymą. Surimtėjęs pažvelgiau į Artūrą.

-Oooo... Tai jis. Mmm aišku Pasakiau jam. Jis pažvelgė į mane.

-Ir viskas? Tik tiek pasakysi? Supykęs tarė jis. Pakėliau akis nuo grindų ir pažvelgiau jam į akis.

-O ką norėtum, kad pasakyčiau? Tariau jam, jis pavartė akis ir atsisėdo.

- Žinau, kad tau dar sunku priprasti, kad aš gėjus, bet nesielk su manimi taip kaip dabar. Mesdamas į mane pagalvę tarė Artūras.

-Kaip? Paklausiau jo pagaudamas pagalvę ir mesdamas ją jam atgal.

-Aš matau, kad tu nebendrauji su manim taip, kaip seniau. Ir mane tai siutina. Aš vis dar tas pats Artūras, kurį sutikai prieš 5 metus, tik man dabar patinka vaikinai, o ne merginos.

-Atleisk, man dar reikia laiko priprasti.Tai ką žadi daryti? Eisi? Paklausiau jo. Artūras atsiduso ir nuo pagalvės paėmė Shiro.

-Nežinau. Tarė jis glostydamas kačiuko kailį.

-O kaip tu manai? Eiti ar ne? Nustojęs glostyti Shiro jis priėjo prie manęs ir paklausė. Atsidusau ir vėl pažvelgiau į tą Gabrielių nuotraukoje.

-Daryk ką sako tavo širdis. Pasakiau jam atsistodamas nuo kėdės ir eidamas link durų. Artūras iškėlė rankas į viršų.

-Ne tokio atsakymo tikėjausi pone poete! Pakeldamas toną pasakė jis. Atsisukau į Artūrą ir bandžiau suprasti, kas jam susisuko smegenyse, kad jis iš oro pradėjo rėkti ant manęs.

-Tau gal prasidėjo moteriškos problemos, kad esi toks piktas. Apsiramink ir nerėk ant manęs. Pasakiau jam ramiu tonu. Bet jis net nekreipė ir toliau rėkė.

-Ką?! Piktai sušuko jis. Atsidusau ir išėjau iš kambario.

-Kur tu eini? Ei Kim'ai?! Eidamas man iš paskos kalbėjo Artūras.

-Neignoruok, kai kalbu su tavimi! Negalėdamas klausytis jo rėkimo uždariau duris ir išėjau į kiemą palikdamas Artūrą vieną namuose. Išeidamas iš namų sutikau grįžtanti Yošį.

-Geriau neik, panelė Artūras šėlsta. Pasakiau Yošiui praeidamas pro jį.

-Palauk! Kur eini? Pribėgdamas prie manęs paklausė.

-Galvoju į skate parką. Perbraukdamas ranka per plaukus atsakiau jam.

-Aš kartu. Nenoriu rizikuoti pasilikdamas su tavo draugu. Linktelėjau jam ir abu patraukėme link parko.