Is this life?Funny...

#Part 7#

<...>

-Kodėl tu jam atidavei mano kambarį? Kur aš dabar miegosiu? Klydau jis labai pyko.

-Nepyk, jis apsistos čia tol kol grįš jo mergina. O tai turėtu būti po trijų ar net dviejų savaičių. Bandžiau nuraminti jį.

-Gerai. Bet kur miegosiu aš? Svetainėje tikrai neketinu miegoti, nes sofa ten labai nepatogi. Sukryžiavęs rankas klausė Artūras.

-Jei nori gali miegoti mano kambaryje, o aš miegosiu svetainėje. Atsakiau jam jau morališkai ruošdamasis bemiegėms naktims svetainėje ant nepatogios sofos.

-Negalėčiau su tavimi taip pasielgti. Gali miegoti savo kambaryje ant sofos. Nueidamas tarė Artūras. Atsidusau ir nusekiau paskui jį į savo kambarį. Pasiklojome lovas ir ruošėmės su Artūru į mokyklą. Palikdami Yošį prižiūrėti namus nuskubėjome į mokyklą. Pasibaigus pamokoms užsukome į netoliese esančią parduotuvėlę apsipirkti. Kol Artūras rinko maistą vakarienei aš tuo tarpu patraukiau link saldumynu skyriaus. Netikėtai atsitrenkiau į jau matytą asmenį.

-Atleiskite. Atsiprašė ji net nepažiūrėdama į mane.

-Labas. Pasisveikinau su ja. Ji pakėlė galvą ir išvydusi mane nusišypsojo.

-Labas, Kim'as? Tiesa? Paklausė ji. Linktelėjau galva.

Staiga išgirdau kaip Artūras mane šaukia. Greit pagriebiau porą šokoladukų ir atsisukau į Cery.

-Buvo malonu susitikti, bet man jau laikas. Atsiprašiau jos ir nuskubėjau link kasos kur manęs jau laukė Artūras.

- Kas vakarienei? Paklausiau jo žiūrėdamas į pirkinių krepšelį.

-Dar nelabai žinau, bet kadangi turime svečių, nutariau pagaminti kažką su žuvimi. Atsakė jis.

-Mmm gerai aš ne prieš. Atsakiau jam. Galvojau apie Vakarienę, tikiuosi Yošiui taip pat patiks Artūro gaminamas maistas kaip man. Vien seilė tįsta pagalvojus ką jis pagamins vakarienei.

<...>

Pavakarieniavę susitvarkėme virtuvę ir nuskubėjome susitvarkyti miegamuosius. Su Artūru padėjome Yošiui įsikurtu Artūro kambaryje. Vėliau Artūras gabeno savo svarbiausius daiktus į mano kambarį. Buvo baisu žiūrėti kuo virsta mano miegamasis. Baigęs gabenti savo daiktus Artūras dribo į lovą su knyga ir įsitaisęs įnirtingai pradėjo ją skaityti. Mačiau kaip Artūro veidas išraustą, pasidarė įdomu ką jis skaito. Tad prisėdau šalia jo ir žvilgtelėjau. Artūras net nepastebėjo kaip aš atsisėdau šalia jo.

-Artūrai nuo kada skaitai tokias knygas? Paklausiau jo, išvydęs jog jis skaito yaoi manga. Artūras net pašoko iš lovos išgirdęs mano balsą ir dar labiau išraudonavo supratęs jog aš visą tą laiką mačiau, ką jis skaito.

-T-tai n-ne tai k-ą tu g-galvoji. Visas raudonas kaip burokas purtydamas rankas aiškinosi Artūras.

-Nusiramink. Porą kartų įkvėpk. Pasakiau jam girdėdamas kaip jis mikčioja. Artūras giliai įkvėpė ir pažvelgė į knygą.

-Šią knygą man davė Yošis. Sakė perduoti tau. Čia dovana. Bet kadangi pamačiau kas viduje pagalvojau jog ji tavęs nedomins. Pasakė Artūras žvelgdamas į mane ir ištiesdamas man knygą.

-Žinai, o tas vienas vaikinas toje knygoje labai panašus į tave. Susimąstė Artūras. Vartydamas knygą atsidusau.

-Nes aš ir esu čia. Žiūrėk. Parodžiau pirštu kas šios knygos autorius. Artūras sukrizeno išvydęs Yošio vardą. Aš nekreipdamas į tai dėmesio patraukiau link Yošio miegamojo.

-Yoši!  Pašaukiau jį. Tikriausiai suprasdamas kodėl jį šaukiu jis išbėgo iš savo kambario ir pasileido bėgti, o aš jam iš paskos.

-Nepyk Kim'ai negalėjau susilaikyti neišleidęs tokios knygos apie tave. Juokdamas pasiaiškino Yošis. Tai nereškia jog neturiu merginos jis gali taip daryti.

-Tikiuosi čia vienintelis šios knygos egzempliorius? Paklausiau jo, nes nenorėčiau jok žmonės skaitytu knygą kurioje esu aš ir dar yaoi knygoje.

-Nesijaudink tai buvo vienintelė. Atsakė Yošis. Nusiraminau. Dar šiek tiek pasvaidžiau į jį pora daiktų, kai Yošis jau gulėjo be gyvybės ženklų, pavargęs palinkėjau jam labos nakties, jis tik suurzgė iš skausmo, aš nupėdinau į savo (dabar ir Artūro) kambarį. Artūras vis dar skaitė knygą. Atsidusau.

-Nejau tau taip patinka ši knyga? Paklausiau jo. Neatitraukdamas žvilgsnio nuo knygos jis linktelėjo galvą. Nusprendžiau jam netrukdyti ir dribau į lovą.