Is this life?Funny...

#Part 4#

Pirmą kartą gyvenime vėluoju į mokyklą.Atsikėlęs ryte nustebau, kad atsikėliau ankščiau nei žadintuvas suskamba. Tad ramiai nusiprausiau, apsirengiau. Kadangi taip anksti atsikėliau nusprendžiau pažadinti Artūrą. Bet jo kambaryje nebuvo. Nejau jis atsibudo?

-Artūrai ar tu vonioje? Paklausiau jo, bet atsakymo negavau. Tad nusprendžiau jo paieškoti apačioje. Bet ir ten jo nėra. Tik tada kažkaip netikėtai pakėliau galvą ir pamačiau, kad jau 9:35.

-AAAAAA AŠ VĖLUOJU Į MOKYKLĄ!!!!! Griebiau savo daiktus ir kaip raketa moviau iš namų. Mokykloje jau buvau po 10 minučių. Pavėlavau į dvi pamokas. Buvau iškviestas į direktoriaus kabinetą pasiaiškinti kodėl aš taip atrodau. Pirmiausia nesupratau, ką jis turi omenyje, bet kaip pažvelgiau į veidrodį mano plaukai buvo susivėlę, marškiniai susiglamžę ir nesukišti į kelnes, kaip pridera mūsų uniformos kodui, mano kaklaraištis buvo persisukęs ant nugaros, o švarkelį išvis palikau namie. Krūptelėjau išvydęs save. Paaiškinau direktoriui, kad turėjau neatidėliotinų reikalų. Aišku negalėjau jam pasakyti Oi atleiskite direktoriau aš tiesiog pramiegojau. Būdamas pavyzdingu mokiniu negavau barti, bet turėsiu pasilikti po pamokų atidirbti tas 2 pamokas kurias praleidau. Išėjęs iš kabineto pamačiau Artūrą einantį koridoriumi. Staiga jis mane pamatė ir pakeitė savo maršrutą paspartindamas žingsnį. Man atrodo ar jis vengia manęs? Pribėgau prie Artūro ir sustabdžiau jį.

- Ar tu vengi manęs? Paklausiau jo norėdamas sužinoti kodėl jis bėga nuo manęs ir žvelgia į mane tais keistais žvilgsniais.

-Taip. Jis atsakė. Tokio atviro atsakymo nesitikėjau. Pagriebiau jį už riešo kai jis norėjo nueiti.

-Kodėl? Paklausiau jo nesuprasdamas kodėl jis taip elgiasi.

-Vis tiek tu nesuprasi. Pasakė jis išlaisvindamas savo ranką iš mano gniaužtų ir toliau eidamas lyg nieko nebūtų įvykę. Aš stebėjau kaip jis nueina. Ir tuo metu matydamas jį tokį staiga man suspaudė širdį. Susigriebiau už krūtinės ir giliai kvėpavau. Pajutau kaip kažkas palietė mano ranką pamaniau, kad tai Artūras, bet prieš save išvydau rudaplaukę merginą, kuri išsigandusiomis akimis žiūrėjo į manąsias.

- Ar Jums viskas gerai? Nedrąsiai paklausė ji. Viskas ką tuo metu galėjau atsakyti buvo tik galvos linktelėjimas. Ah Kim'ai tokiu iškalbumu tikrai merginos nesusirasi 😐.

- Gal vis dėl to Jus palydėti pas seselę? Paklausė ji matydama jog vis dar giliai kvėpuoju. Ir priartėjo arčiau mano veido.

-N-ne man v-viskas gerai. Pasakiau jai slėpdamas savo išraudusi veidą. Ta mergina per arti. Pamačiusi mano rausvus žandus ji sukikeno ir atsitraukė.

- Aš Tsumugi Cery. Tarė ji ir ištiesė man ranką.

-J-jamanako Kim. Malonu. Paspaudžiau jai ranką ir ji man nusišypsojo.

-Cery brangioji ar tu pasiruošusi? Staiga pamačiau direktorių einantį link mūsų. Direktorius? O ne jei jis mane pamatys man blogai baigsis. Norėjau pasprukti, bet jau buvo per vėlu.

- Hmm Jamanko ką čia veiki? Ar neturėtum dabar būti pamokoje? Paklausė manęs direktorius. Aš sutrikau nežinojau ką jam atsakyti.

- Aš... Norėjau pasiaiškinti, bet buvau pertrauktas rudaplaukės merginos.

- Nepyk tėti, tai aš kalta. Aš jį sutrukdžiau, norėjau paklausti, kur galėčiau rasti tave, bet matau tu jau čia. Tėti? Buvau gan nustebęs jog ji jo dukra. Niekada negalvojau, kad jis turi vaikų.

-Kadangi aš čia, Jamanako gali grįžti į klasę. Ir susitvarkyk, nes į klasę tavęs tokio neįleis. Piktai pažvelgė į mane.

-T-taip pone. Atsakiau jam ir man taip pasidarė gėda jog visą tą laiką kol kalbėjau su mergina atrodžiau šitaip. Prieš nueidamas žvilgtelėjau į merginą. Pamačiusi, kad žiūriu į ją ji nusišypsojo. Mano žandai dar kartą nusidažė raudona spalva. Greit pasukau link tualetų pusės. Įėjęs susitvarkiau marškinius ir kaklaraištį bei susišukavau, kadangi mano plaukai buvo gan ilgi nutariau juos susirišti aukštai. Baigęs patraukiau link klasės kurioje vyko pamoka. Sustojau prie durų. Bijau įeiti. Tik staiga atsidarė klasės durys ir išvydau stovintį mokytoją.

-Mmm Jamanako? Kur buvai? Aš jaudinausi kur tu pradingai. Užeik ir prašau sėskis. Linktelėjau ir įžengiau į klasę. Nuėjau link savo vietos. Atsisėdau ir pasiruošiau pamokai. Visą pamoką jaučiau veriantį Artūro žvilgsnį, kai atsisukdavau į jį jis nusisukdavo ir apsimesdavo kad rašo. Niekaip nesupratau, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi.