Is this life?Funny...

#Part10#

<...>

-Gal jau grįžtam? Nes manau tuo lis. Atsistodamas nuo suoliuko tarė Yošis. Linktelėjau jam ir užšokau ant Yošio nugaros.

-Pirmyn ! Sušukau rodydamas pirštu į priekį.

-Taip taip. Nešdamas mane pasakė jis. Staiga pradėjo lyti. Nulipau nuo Yošio ir abu pradėjome bėgti link namų. Pasiekę namų duris buvome visiškai permirkę. Užėję į namus mus pasitiko šiurpi tyla. Užlipau į viršų ir patraukiau link savo kambario. Nusivilkęs šlapius drabužius įlipau į dušą. Išsimaudęs apsivyniojau rankšluostį aplink juosmenį ir išėjęs iš vonios pravėriau spintos duris.

-Kim! Ateik į svetainę! Sušuko Yošis. Atsidusau ir nuskubėjau pas jį. Nulipęs laiptais pamačiau Artūrą kuris stovėjo įsikabinęs į Yošį. Artūras atrodė klaikiai, jo plaukai suvelti, veidas raudonas ir nuo jo dvokė alkoholiu.
-Artūrai nejau tu girtas? Piktai paklausiau jo. Jis tik nusijuokė ir parodė man vidurinį pirštą. Užsidengiau veidą rankomis.
-Bet tu ir kvailys. Pasakiau jam prieidamas prie jo ir pagriebdamas už jo rankos tempiau jį į mūsų kambarį. Artūras nesipriešino. Nuvedžiau jį į kambarį ir prileidęs vonią šalto vandens įstūmiau ten Artūrą kuris, kaip mergiotė klykė ir vadino mane įvairiausiais žodžiais. Visas drebantis Artūras išlipo iš vonios ir priėjęs prie manęs nuplėšė nuo mano juosmens rankšluostį ir apsivyniojo aplink save.
-A-artūrai būk geras atiduok man rankšluostį. Pasakiau jam slėpdamasis už sienos.
-Ne. Trumpai atsakė jis ir išėjo iš vonios kambario palikdamas mane visiškai nuogą. Pradariau spintelės duris, bet joje nieko nebuvo kuo galėčiau prisidengti. Suurzgiau iš pykčio. Iškišau pro duris galvą norėdamas patikrinti, kur Artūras. Kambaryje prie lovos degė stalinė lempa bet Artūro nesimatė. Pradaręs plačiai duris greit nubėgau iki sofos ir radęs antklodę apsivyniojau ja aplink savo kūną, kaip tik tuo tarpu į kambarį įžengė Artūras.
Stovėdamas vis dar su šlapiais drabužiais jis spoksojo į mane. Priėjau prie jo.
-Leisk padėsiu. Nuėmiau jo švarką, atsegiau marškinius, nusimovęs kelnes jis jas padavė man ir atsisėdo ant lovos. Nunešiau jo šlapius drabužius į vonios kambarį. Iš jo stalčiaus ištraukiau jam apatinius ir numečiau jam ant veido.
-Persirenk. Paliepiau jam išeidamas iš kambario. Eidamas koridoriumi pastebėjau Yošį, kuris stovėjo kaip medis ir žiūrėjo į mane.
-Kas? Ar nesi matęs, kaip žmonės vaikšto. Pasakiau jam stovėdamas vis dar su antklode.
-Ne. Tiesiog nesitikėjau, kad pamatysiu žmogų su nevykusiu vaiduoklio kostiumu.  Jis nusisuko ir nuėjo į savo kambarį.
-Čia ne kostiumas. Pasakiau jam pro užvertas duris. Yošis pravėrė duris.
-Pastebėjau, nes halloween'as dar toli. Tai tada tai nevykęs cosplay...kažkieno. Tai pasakę jis grįžo į savo kambarį. Pasitvarkęs savo taip Yošio vadinamą "cosplay" nulipau žemyn paimti Artūrui švarų rankšluostį. Grįžęs į kambarį radau Artūrą įsidrėbusi lovoje.
-Artūrai imk. Padėjau rankšluostį ant jo krūtinės ir atsiguliau ant sofos. Kai Artūras baigė išjungė šviesą ir atsigulė. Pasinaudodamas proga, kad tamsu atsistojau nuo sofos ir tyliai pravėriau spintos duris. Apsimovęs apatinius ir užsivilkęs marškinėlius atsiguliau ant sofos. Negalėjau užmigti girdėdamas keistus garsus sklindančius iš Artūro. Neiškentęs užšokau ant lovos ir atverčiau Artūrą į savo pusę. Širdis suskaudo pamačius verkiantį Artūrą.
-Eii... Artūrai kas nutiko? Ar kažkas nutiko tame pasimatyme? Paklausiau jo, bet jis tik nusisuko į kitą pusę.
-Artūrai? Ranka purtydamas jį paklausiau, bet jis ir toliau verkė. Negalėdamas pakęsti jo verkimo paguldžiau jį ant nugaros ir užlipau ant po pilvo priremdamas jo pečius, kad negalėtu pasisukti.
-Ar gali pasakyti kodėl verki? Paklausiau jo žiūrėdamas į jo apsiašarojusias akis. Artūras linktelėjo galvą.
-T-tas vaikinas... j-jis t-tyčio-ojosi iš manęs. Kukčiodamas pasakė ji.
-Bet kodėl?
-N-nes aš k-kitoks. Ašaros riedėjo jo skruostais. Stipriai apkabinau Artūrą.
-Neverk aš išsiaiškinsiu su tuo vaikinu. Tik neverk. Ramindamas jį galvojau kaip tas vaikinas drįso šaipytis iš Artūro juk jis pats jį pakvietė į pasimatymą. Jei jį rasiu jam geruoju nesibaigs.