Just a game

Tres

Pagaliau pasibaigus pamokoms mes ėjome namo visi. Viskas buvo gerai kol Meg neprisiminė Harry.

-Na?- paklausė Meg

-Kas?

-Kaip su Harry?

-Niekaip.

-Tau jis patinka?

-Ne.

-Meluoji ir net neraudonuoji.

-Nemeluoju aš Meg.

-Mhm, o aš balerina.

-Lucy!- surėkė Alex

-Ką?

-Tau patinka Harry?

-Nu ne.

-Ji meluoja- pasakė Jasmin Alex į ausį, kad aš girdėčiau.

-Tikrai ne!

-Labas Lucy.

Apsisukusi sutikau jo smaragdines akis.

-Oh, um labas.

-Gal ateisi šiandiena į vakarėlį?

-N..

-Taip! Ji tikrai ateis- už mane atsakė Alex.

-Alex!

Jis greitai prispaudė pirštą man prie lūpų.

Garbanius tik nusijuokė ir pamerkė man akį.

-Susitiksime ten!

Jis nueidamas pamojavo. Wow. Jis tobulas. Įdomu kodėl jis mane pakvietė. Gal dėl to, kad man nori kokią išdaigą padaryt, o gal dėl to, kad aš jam patinku? Ne! Ne tikrai ne. Bet tu norėtum jam patikti. Ne. Nemeluok pati sau. Nuostabu su savim ginčyjuos.

-Žemė kviečia Lucy!- mojavo man su ranka palei veidą Jasmin.

-Taip Lucy gryžo iš Veneros į Žemę.

-Aš klausiau ką rengsies?

-Nieko, aš neisiu.

-Taip eisi nieko nežinau.- greitai pasakė Meg.

-Gerai eisiu jei Jasmin eis.- Jasmin tikrai neis jai labiau patinka mokytis ir jos tėvai tikrai jos neišleis, o ji jų klauso kaip šunytis.

-Aš eisiu.- ji nusišypsojo.

-Ką?! Kur Jasmin ir ką jai padarei?!

-Aš čia tiesiog mane pakvietė Niall.

-Niall?

-Na žinai tas populiarusis.

-Tau nuskilo jo geras užpakaliukas- pasakė Alex. Jis tikrai ne gėjus?

-Alex?

-Na?

-Um.. tu esi... na...- Meg bandė pasakyti, bet nelabai sekėsi.

-Gėjus?

-Nu jo.

-Gal.

*~*~*

Laukiau Alex prie savo durų. Jis jau veluoja. Jau norėjau jam skambint, bet išgirdau mašinos signalus. Prieš mane stovėjo juodas Range Rover automobilis. Jo langas atsidarė ir pamačiau kudliaus šypseną. Ką jis čia veikia?
-Lucy, lipk nuvešiu!

Priėjusi prie mašinos atidariau dureles ir įsėdau. Paėmusi telefoną parašiau Alex žinutę, kad važiuotu tiesiai į vakarėlį.

-Tai ko ten laukiai?

-Alex, jis žadėjo atvažiuoti ir pasiimti mane.

-Aišku.

Visą kelią važavome tyloje kuri buvo nejauki. Mano akys vis nukrypdavo link jo. Jis toks gražus. Labiausiai jo akys. Jos tokios žalios.

-Taip ir spoksosi ar pasakysi kažką?- jis nusijuokė.

-Ne- jaučiau kaip mano žandai įkaista. Norėjau kuo greičiau išlipti.

-Atvažiavom.- jis pasakė.

-Ačiū.

-Betkada.

Nusišypsojau jam ir nuėjau į namą ieškot savo draugų kurie manęs net nepasigedo, nors patys privertė atvaryti.

-Lucy!- pribėgusi apsikabino mane Meg. Ji buvo girta kaip tapkė.- Aš radau vienaragį! Sakiau, kad jie egzistuoja!

Ji mane pradėjo temptis kažkur.

Įėjome į kambarį kur gulėjo vaikinas lyg užmuštas, bet staiga jis pradėjo knarkti ir aš atsikvėpiau. Man tikrai nereikia lavonų. Meg paėmusi raudoną puoduką uždėjo jam ant galvos ir pradėjo garsiai juoktis ir rėkauti 'sakiau'.

Pasiėmusi ją už rankos pradėjau temptis, bet mane kažkas prirėmė prie sienos. Sutikau jo smaragdines akis. Ką jis daro? Jau norėjau rėkti, bet jis uždengė mano burną.

-Shh. Nereikia mum čia daugiau žmonių.

Garbanius prispaudė mane smarkiau prie sienos ir nusišypsojo pašaipia šypsena.

-Pažaisim, mažyte.

Ne! Įkandau jam į delną ir spyriau į pilvą. Jis susirietė. Aš jį pastūmiau ir pagriebusi Meg už rankos greitai išbėgau į lauką. Gerai, kad rytoj ji nieko nebeprisimins.

Išsikvietusi taksi greitai įsėdau į ją ir įsodinau Meg.

-Bet mano vienaragis!- ji pradėjo verkti.

-Shh Meg, jei būsi gera padovanosiu tau savo vienaragį vienai dienai.

-Tikrai?

-Mhm.

Aš kambarį turiu didžiulį vienaragį, Meg jo labai nori, bet man jį tėtis padovanojo, todėl negaliu jai jo padovanoti.

Pasiekusios mano namus paskambinau Meg tėvams ir pasakiau, kad ji pas mane miegos. Jie ačiū dievui sutiko.

Meg iškarto užmigo prie vienaragio, o aš atsiguliau į lovą. Tai štai kodėl jis mane ten pasikvietė. Jis tiesiog galvojo, kad aš esu kažkokia kalė kuri jam atsiduos. Tai aš jam net nepatikau. O ką tu galvojai? Kad Harry, pats Harry Styles tave įsimylės? Prabilo mano sąmonė. Kartais ji galėtu patylėti, bet tai tiesa. Viena ašara, kita ašara. Ne. Aš tikrai dėl jo neverksiu jis to nevertas, bet, kad ir kaip aš save tikinau vistiek negalėjau susivaldyti. Taip visą naktį iki kažkur trečios nakties negalėjau užmigt.