Just a game

Cinco

-Atsimeni tą vaikiną?

Parodžiau pirštu į visai gražų vaikiną su rudais tamsiais plaukais.

-Ne

-Tu per vakarėli jam dėjai ant galvos vienkartinį puodelį ir rėkavai vienaragis.

Pradėjau juoktis garsiai ir Meg su manim.

-O dieve, galėjai patylėti.

-Galėjau.

Pasiekusios mokyklą įėjom į ją ir buvom nustebusios. Niekas nieko nesakė, tik keistai žiūrėjo. Tai buvo labai nejauku. Jaučiuosi lyg būčiau visą veidą išsitepusi nutela, o visi būtu alkani žvėrys kurie norėtu mane suvalgyt, bet manau, kad aš greičiau viską suvalgyčiau nei jie spėtu pribėgti.

Kaip senai valgiau nutelą. Pasiilgau jos. Stengdamasi ignoruoti visų žvilgsnius atsisukau į Meg.

-Kada tu paskutinį kartą valgei nutelą?

-Vakar.

-Kodėl nesakei, kad tu jos turėjai?!

-Nes neklausiai.

Mačiau kaip ji nejaukiai jaučiasi todėl tiesiog jos nekalbinau daugiau.

Pagaliau pasiekusi savo spintelę ją pravėriau ir pasidėjau savo švarkelį. Tada pamačiau kažką sublizgant viduj. Paėmusi pamačiau, kad tai buvo šokolado dėžutė apviniota su blizgančiu kaspinu.

Jis juokauja? Čia turi būti nuo Harry. Nuo ko daugiau?! Idiotas. Jei jis galvoja, kad aš dėl kažkokio kvailo šokolado jam atleisiu jis labai klysta!

Greitai įbėgau į klasę ir iškart priėjau prie Harry. Kaip tik tada nuskambėjo skambutis ir visi jau rinkosi į klasę.

-Jei tu galvoji, kad aš tau atleisiu nuo kažkokio kvailo šokolado tai tu klysti!

-Shh nerėk.

Dabar jau visų žvilgsniai buvo į mus.

-Neaiškink!

-Sveiki mokiniai.. panele King kiek žinau jums dabar Anglų ne matematika.

-Pasiimk ir daugiau nedėk man jų!

-Aš jums trugdau?- paklausė mokytoja atsikosėdama.

-Taip.- atsisukusi į mokytoją kuo mandagiau pasakiau.

Padėjau šokoladą jam ant stalo ir jau sukausi išeiti kai apsigalvojau.

-Nors žinai ką? Šokoladas niekuo nenusikalto, kad toks šiknius jį nupirko.
Pamerkiau jam akį ir pasiėmusi šokoladą išėjau iš klasės.

Jaučiuosi tikrai gerai. Lyg gavusi dešimtuką iš lietuvių. Nors gal net dar geriau. Man taip patiko jam viską išsakyti į akis.

*~*~*

Po pamokų ėjau viena namo nes mano draugams buvo daugiau pamokų.

-Lucy!

O ne.

-Atsiknisk.

-Prašau išklausyk.

-Nu kas tau yra?

-Aš suklydau. Tiesiog tu man nepasidavei ir tu mane tuo trauki. Ugh. Kaip man tau paaiškint?

-Aiškiai.

-Tu mane trauki labiau nei visos kitos ir aš nežinau kaip tau geriau paaiškint, nes aš neesu kažkoks romantikas.

-O kaip dėl sandeliuko ir vakarėlio?

-Aš tave tiesiog norėjau patikrint ar tu kaip visos ar ne.

-Aš tau sakiau juk.

-Žinau. Atsimenu. Prašau tiesiog duok man dar vieną galimybę aš pasitaisysiu.

-Gerai, kūdliau.

Aš jam atleidau. Kokia aš kvaila! Kartais save atrodo pasmaugčiau. Juk pati žinai, kad po visko jis dar tau patinka. Ne. Taip. Ne nu aš rimtai išprotėsiu.

-Aš ne kūdlius.

-Didžiausias.

Truputi pasistiebiau ir pavėliau jo garbanas. Jos tokios švelnios. Galėčiau iš jų pagalvę pasidaryti.

-Galiu tave palydėti namo?

-Aš noriu viena pareit.

-Gerai iki!

-Iki.

Jis nubėgo prie savo mašinos ir ją užkūrė. Važiuodamas pro mane papypsino ir iškišęs ranką pamojavo.