Visi gyvenome įprastą gyvenimą, švaistydami laiką nereikšmingiems dalykams. Bet niekas net nesusimąstė, jog vieną dieną viskas taip pasikeis.
Keliais metais prieš tam įvykstant, mes skaičiavome pinigus ir garbinome juos lyg Dievą. Troškome jų vis daugiau ir daugiau, nesusimąstydami, kad dabar tai virto niekuo. Jis tapo tik mažyčiu popierėliu, įkuriančiu ugnį ir sušildančiu virpančius nuo šalčio kūnus. Svarbiausias ir pats reikalingiausias daiktas dabartiniame pasaulyje- laikas. Visi bando išgyventi, trokšdami bent minute prailginti savo gyvenimą. Žudyk kitą ir pagrobk jo laiką. Taisyklė, kurios laikosi visi gyvieji. Mes darome tai, kas leidžia mums išgyventi.
Nes šiuolaikiniame pasaulyje gyvybė nyksta.
Tie, kas išgyveno, greitai mirs iš alkio ir troškulio.
O mes... Mes bėgame. Stengiamės išgyventi būryje ir nemirti bent ateinančias kelias valandas.
Dabar saugus nėra niekas.
Ir neaišku, ar kada nors bus.
Nes jie ateis. Jie nesigailės ir iš visų jėgų bandys paversti tave vienu iš saviškių.
Ir ką darysi tuomet, kai vienintelis žmogus, kuriuo galėsi pasitikėti, būsi tik tu?
***
Nežinau, ar pavyks, ar ne, bet bandysiu rašyti jau paplitusią WATTPAD'e istoriją apie TWD.
Neįsivaizduoju, ar pasiseks, bet bandysiu laimę 😄
Ar atsiras skaitančių? 😊
-Gaby
YOU ARE READING
Išgyventi neišgyvenamą
HorrorKiekvieno košmarai apie vaikštančius numirėlius išsipildė, kuomet iš kažkur atsiradęs virusas pražudė daugybę žmonių. Jis vis plito. Įkandimas po įkandimo. Vienas po kito. Ir kai visą tai tapo nebevaldoma, žmonės ėmė panikuoti ir baimintis dėl savo...
