Išgyventi neišgyvenamą

Septynioliktas skyrius

Sukryžiavau rankas ant krūtinės ir žvelgiau pro langą. Po truputį temo. Besileidžianti saulė nudažė dangų švelniai rausva spalva, kuri skverbėsi pro medžių viršūnes. Silpno vėjo judinamos lingavo šakos, o jas apgaubę lapai lengvai plevėsavo.

-Manau, nusipelnei vieno,-išgirdau ramų, vyrišką balsą.

Pasisukusi atgal išvydau Itaną. Jis silpnai šyptelėjo ir ištiesė man skardinę alaus. Nusišypsojusi ją paėmiau. Vaikinas sustojo šalia.

-Rytoj bus vėjuota,-pareiškė, stebėdamas rausvą dangų.

-Puiku,-gurgštelėjau gėrimo.-Galbūt per rytdienos medžioklę mūsų neišgirs negyvėliai. Galėsim laisviau ir ramiau ieškoti maisto.

-Nemanau, kad vėjas mums į naudą,-atsiduso ir pažvelgė į mane.-Per jį ir patys jų negirdėsim.

Palinksėjau, taip su juo sutikdama. Iš kambario ėmė sklisti muzika.

-Heile, Itanai, prisijunkit!-išgirdau Lizos balsą.

-Eini?-paklausė Itanas, pasisukdamas į mane.

-Šį kartą ne,-nusišypsojau ir pasukau galvą į rudaakį.-O tu eik. Pasilinksmink.

Vaikinas linktelėjo ir išėjo. Vėl likau viena. Dar kiek pažiūrėjusi pro langą patraukiau link savo kambario. Niekada nesugebėdavau užmigti prie triukšmo, tačiau šį kartą tai pavyko. Neilgai trukus pasidaviau nuovargiui ir užmigau.

**

Pramerkusi akis išvydau prie pat savęs gulintį vaikiną. Jo šviesūs plaukai šiek tiek dengė kaktą. Kelis kartus sumirksėjusi suvokiau, kad tai Derekas.

-Derekai?-prabilau prikimusiu balsu.

Vaikinas atsimerkė ir jo žvilgsnis pakibo ties manimi. Jis prisimerkė ir nusišypsojo.

-Labas, mažyte,-prakalbo savo rytiniu balsu, kuris, net ir prikimęs, man skambėjo gražiai.

-Derekai,-apkabinau vaikiną ir padėjau galvą ant jo krūtinės.-Aš myliu tave, Derekai,-sušnabždėjau užsimerkusi ir nusišypsojusi. Buvo taip gera vėl jausti jį šalia.

-Myli?-bene atsainiai pakartojo.-Ar nužudymas yra XXI amžiaus meilės išreiškimo būdas?

Mano kaklu ėmė tekėti šiltas skystis. Skubiai atsitraukiau nuo vaikino ir pažvelgiau į jį. Dereko kaktoje stūgsojo šautinė skylė, iš kurios tekėjo kraujas. Delnu nusibraukiau šlapią skystį nuo kaklo. Tai buvo kraujas. Žiūrėjau į kruvinas savo rankas, tuomet į Dereką. Jo pagalvė ėmė sunktis krauju, o akys vis pilkėjo, prarasdamos tikrąją spalvą ir tapdamos kaip numirėlių.

-Nužudei net Linkolną, Heile,-kalbėjo jis.-Gal dabar pražudysi ir kitus?

**

Pabudau suklykdama. Mane išpylė šaltas prakaitas. Suvokusi, kad tai tik sapnas, užsimerkiau iš užsiėmiau už veido.

-Heile?-mano kambario durys prasidarė ir pro jas įžengė Itanas.-Tvarkiau svetainę, o viską baigęs ėjau į kambarį, kuomet išgirdau tavo klyksmą,-uždarė paskui save duris ir su rūpesčiu veide žvelgė man į akis.-Tau viskas gerai?-prisimerkė.

-Taip,-palinksėjau.

-Jei nori, galiu pabūti šalia,-tyliai prabilo, vis dar atrodydamas susirūpinęs.

-Man viskas gerai,-išspaudžiau netikrą šypseną, bandydama įtikinti, kad tikrai jaučiuosi gerai.

-Tikrai?-prisimerkė.

-Taip,-atsakiau po ilgos pauzės.

-Jei reikės- būsiu savo kambaryje,-galiausiai ištarė, šiek tiek šyptelėjo ir atidarė duris. Išeidamas dar kartą į mane žvilgtelėjo ir uždarė duris.

Pasirėmiau veidą ranka ir pasisukau į langą. Kambarys, kaip ir vaizdas už lango, merdėjo tamsoje.

Man reikėjo numigti prieš rytojaus medžioklę, bet niekaip negalėjau sumerkti akių. Vos tai padarius, į galvą lindo mintys apie Dereko mirtį. Bandžiau galvoti apie kažką kitą, bet viskas, vienaip ar kitaip, privesdavo prie Dereko.

Išskyrus mintys apie Itaną.

Vos man pasamonėje pradėjus atkurti visus įvykius, nutikusius kartu su juo, pajutau, kad mano širdis įgavo normalų plakimo ritmą, kūnas nebebuvo įsitempęs, todėl užsimerkiau ir lengvai kritau į patalus. Nenustojau galvoti apie Itaną: jis buvo vienintelė mano viltis vėl užmigti.

***

Pramerkiau akis nuo mane slėgusio karščio. Pasirąžiau ir žvelgiau į langą.

-Labas rytas, miegale,-išgirdusi vyrišką balsą pasisukau į duris. Neneigsiu- buvau šiek tiek išgąsdinta.

Tarpduryje stovėjo Džeksonas. Jis šypsojosi. Šyptelėjau ir aš.

-Lipk iš lovos ir bėk į virtuvę. Liza ir Meri baigia ruošti pusryčius. Pasistiprinę lėksim į medžioklę.

Linktelėjau ir Džeksonas išėjo. Išsirangiusi iš lovos persirengiau medžioklei skirtą aprangą ir nutipenau į virtuvę.

______________________________________

Heyyyyy!

Jau po kelių dalių planuoju pradėti rašyti daugiau veiksmo, todėl nepabėkit, jei iki šiol buvo nuobodu! 😊

Ir labai laukiu naujų skaitytojų! ❤

Laaaaaaabai myliu tuos, kurie skaito ir VOTE'ina! ❤❤

Ačiū!!! ❤❤❤

-Gaby