-Tai gal malonėsit paaiškinti, kas ten įvyko?-atsirėmęs į duris paklausė Džeksonas.
Itanas jau žiojosi sakyti, bet pertraukiau jį.
-Nesusipratimas,-tariau ir Itanas pakėlė į mane akis. Žvelgiau į Džeksoną.-Jis man pasakė vienus žodžius ir aš ne taip juos supratau,-šyptelėjau.-Pripažįstų savo kaltę- pirma jį puoliau.
Džeksonas pažvelgė į Itaną, tuomet į mane ir atsitraukė nuo durų.
-Tuomet eime,-tarė jis ir išėjo.
Nulipau nuo lovos ir patraukiau prie išėjimo.
-Heile,-staiga išgirdau Itano balsą, kuomet jau buvau už durų. Atsisukau į jį.-Atleisk,-tarė,-nederėjo man tavęs įžeidinėti.
Šyptelėjau ir ištiesiau jam dešinę ranką.
-Taika, kolege,-tariau.
Itanas plačiai nusišypsojo ir paspaudė mano ranką.
-Peilis dar aštrus?-paklausė jis, kuomet ėjome prie durų.
-Dar keliem kartam bus gerai,-atsakiau, pirštu horizontaliai perbraukdama per ašmenis.
-Pasiruošę?-paklausė Džeksonas.
Linktelėjau.
-Šiandien kartu su mumis vyks Nikas,-parodė į iš svetainės atėjusį vaikiną.
Nikas vilkėjo melsvą džemperį, tamsiai žalias kelnes, o ant pečių buvo užsidėjęs juodą kuprinę. Pamatęs mane jis šyptelėjo. Atsakiau šypsniu.
-Imsime didesnį medžiojimo plotą,-aiškino Džeksonas, kai ėjome pro duris.-Taigi, taip,-sustojome ratu,-aš eisiu su Niku į pietus,-mostelėjo ranka į mišką,- o jūs,-kreipėsi į mus,-keliaukite į vakarus,-nurodė.-Visiems aišku?-pasiteiravo. Mums linktelėjus jis pažvelgė į laikrodį ant savo riešo ir dar pridūrė.-Apie pirmą valandą susitiksime namuose.
Tuomet iš kišenės ištraukė du juodus laikrodžius ir padavė juos man. Vieną daviau Itanui.
-Nepamirškit. Pirmą valandą susitinkame namuose,-linktelėjo ir kartu su Niku nubėgo.
Pasisukau į Itaną, kuris jau žvelgė į mane.
-Pasiruošęs?-paklausiau ir rankoje suspaudžiau peilį.
-Taip,-linktelėjo ir lengvu bėgimu nubėgome nurodyta kryptimi.
-Kur būtum bėgęs, jei prieš kelias dienas būtum žinojęs, kad prasideda žaibiškas viruso plėtimasis?-paklausiau, mums nubėgus maždaug pusę kilometro tyloje.
-Tikriausiai niekur,-atsakė.-Stengčiausi sukaupti maisto ir būčiau pasislėpęs kartu su Kara namuose. O tu?-paklausė ir trumpam pasisuko į mane.
-Keliaučiau pas tėvus į Čikagą,-atsakiau.
Itanas nežymiai linktelėjo ir staiga sustojęs pačiupo mane už klubų. Atsisukau į jį, o vaikino akys buvo įsmeigtos tiesiai. Pasekiau jo žvilgsniu. Ant kelio, prie krūmo, žolę kramsnojo kiškis.
-Su lyg trimis,-sušnabždėjo.
Suspaudžiau peilį rankoje, tačiau susikaupti man buvo sunku- Itano rankos, švelniai laikančios mane už klubų, mane blaškė.
-Vienas,-įsitempiau.-Du,-vaikino balsas buvo tylus, bet kažkuo malonus.-Trys.
Išgirdusi žodį, davusi leidimą pulti, šokau į priekį ir kritau ant gyvūnėlio neleisdama jam pasprukti. Skubiai atlikau tai, ką reikėjo, ir nusiėmusi kuprinę įdėjau grobį į kuprinę. Atsistojusi atsisukau į Itaną, kuris žiūrėjo į mane.
आप पढ़ रहे हैं
Išgyventi neišgyvenamą
हॉररKiekvieno košmarai apie vaikštančius numirėlius išsipildė, kuomet iš kažkur atsiradęs virusas pražudė daugybę žmonių. Jis vis plito. Įkandimas po įkandimo. Vienas po kito. Ir kai visą tai tapo nebevaldoma, žmonės ėmė panikuoti ir baimintis dėl savo...
