Niekada negalvojau kad kada nors tai padarysiu. Niekada negalvojau, kad man užteks drąsos. Dabar turėčiau būti miręs, bet nesu. Sėdžiu ant senos dėžės ir rašau. Jos galva man ant kelių. Ji miega. Sakė, kad nenori miegoti, nes bijo savo sapnų. Bet vis tiek miega. Aš norėčiau gebėti sapnuoti, bet tai leista tik jai.
Negaliu patikėti, kad ji manimi patikėjo. Padviau jai šį dienoraštį, kad galėtų perskaityti. Ji patikėjo.
Man sunku galvoti apie tai kas bus vėliau. Kai pabėgome, žmonės mus vijosi. Nežinau ką jie darytų, jei mus pagautų.
Ji tokia graži ir miega taip ramiai, žinau, kad yra pavargusi. Su kiekvienu žingsniu gilyn į kulisus ji darėsi vis silpnesnė ir labiau pavargusi. Nežinome kodėl. Atdaviau jai visas maisto piliulės, bet ji nepasijuto geriau. Kai pabus eisime tolyn. Kol vieną dieną ką nors rasime. Kažką, kur galėsime gyventi.
Nežinau to jausmo, bet viskas ko dabar noriu, tai būti su ja. Noriu matyti jos šypseną, justi ją šalia.
Šis jausmas mums uždraustas, bet negaliu jo kontroliuoti, o baisiausia tai, kad nenoriu.
Norėčiau, kad ji būtų laiminga, bet nežinau kaip tą padaryti. Labiau pats norėčiau būti laimingu, bet nesu tikras ar žinau šį jausmą.
Noriu tiek daug, bet tiek pat visko negaliu. Tai taip keista. Nežinau koks pasaulis turėtų būti ir ar būna kitokių, bet dabar gerai būtų betkur, tik ne čia.
JE LEEST
Ir vis dėlto tai aš pagrindinis šios istorijos veikėjas
FantasyAš antraeilis šio gyvenimo žmogus. Nežinau koks jausmas, kai viskas sukasi apie tave, nors tu to nežinai. Gyvenu šio gyvenimo užkuliuose ir kartais, kai liepia kūrėjas, išlendu į dienos šviesą, kad padėčiau gyventi šio pasaulio centrui. Viskas ko tr...
