Juodoji rožė ■Sustabdyta■

•2•

Lydios p.o.v.
Kai Stiles išėjo iš valgyklos, vėl pajutau tuštumą. Atrodo, kad jis taip manęs vengia, jog net nenori normaliai atsakyti į klausimą. Bent jau džiaugiuosi, kad jis irgi eis į tą nelemtą vakarėlį. Pakilau nuo kėdės ir pasakiau:
-Einu į klasę. Pasivysi mane.
Allison linktelėjo ir toliau lyg niekur nieko flirtavo su Scott. Atsidususi patraukiau lauk iš valgyklos. Nusliūkinau prie savo spintelės ir ėmiau ieškoti geografijos vadovėlio. Nusprendžiau šiandien kuo rečiau matytis su Stiles, nes jau ir taip širdis plyšta, kai matau, jog jis mane atstumia. Atrodo, kad šiandien noriu tik dūsauti ir ieškoti geografijos vadovėlio. Bet tada pamačiau merginą - ji vaikščiojo nuo vaikino prie merginos, žodžiu prie kiekvieno žmogaus ir kiekvienam kartojo savo vardą ir pavardę. Kai ji priėjo prie manęs, sulaikiau ją pagriebdama už riešo.
-Sveika, aš Malia Tate ir norėčiau, kad mane paleistum,- pasakė ji.
-Ką čia dabar darai?- buvau susinervinusi.
-Bandau susirasti draugų,- ji apsižvalgė po mokyklą.- Bet atrodo, kad šis būdas neveikia.
-Aha, taiklus pastebėjimas. Tu naujokė?- suvokiau, kad vis dar laikau jos riešą, todėl paleidau jį.
-Taip. O tu būsi...?
-Lydia Martin. Ir prašyčiau daugiau neslampinėti mokykloje nuo žmogaus prie žmogaus ir nebekartoti jiems savo vardo. Jeigu norės, patys su tavimi susipažins,- tariau.
-Am... Okei,- ji šyptelėjo ir jau norėjo eiti, bet staigiai sustojo.- Gal susitinkam stadione per lakroso treniruotę?
-Žinoma,- pasakiau ir grįžau prie tikslo susirasti geografijos vadovėlį.
•••
Paprastai po pamokų mes su Allison einame apsipirkti arba išgerti kavos pas Lailą. Bet šiandien aš sutikau kažkokią keistą merginą, vardu Malia ir ji nusitempė mane į lakroso treniruotę. Nesu ta, kuri mėgtų spoksoti į po stadioną su lazdomis bėgiojančius vaikinus, bet atgal kelio jau nebėra. Atsisėdome trečioje eilėje, kad matytume juos truputį iš viršaus. Žiūrovų stadione beveik nebuvo, išskyrus mus. Malia įdėmiai spoksojo į vaikinus, o aš bandžiau į juos nežiūrėti, nes žinau, kad tarp jų yra Scott ir Stiles.
-Kas tas vaikinas pilkais marškinėliais?- paklausė Malia, neatitraukdama nuo jo akių.
Pakėliau akis. O Dieve. Tai buvo Stiles. Nenorėjau jai to sakyti, bet nenorėjau ir meluoti.
-Tai Stiles, vienas iš mano geriausių draugų, Tate,- nežinau kodėl, bet ėmiau ją vadinti pavarde.
-Stiles...- užsisvajojo ji.- Privalau su juo susipažinti.
Atrodo, kad ji net negirdėjo kai sakiau, kad jis mano geriausias draugas. Iš kibirkštėlių jos akyse, mačiau kaip ji juo susižavėjo. Malia staigiai atsistojo ir pasileido link stadiono. Imu manyti, kad jai nevisi namie.
-Tate!- surėkiau atsistojusi.
Ji neatsakė. Mergina jau buvo stadione ir atrodo, kad tuoj užsipuls visus bernus, kad pasiektų Stiles. Atsidusau ir nulipau žemyn, į stadioną. Prie manęs priėjo Scott.
-Ką čia veiki? Neturėtum būti su Allison?- paklausė jis ir nusiėmė šalmą.
-Turėčiau, bet sutikau vieną pakvaišusią merginą, kuri tuoj užmuš Stiles,- pasakiau.
Scott nutaisė "kas per velnias?" miną. Malia bėgo tiesiai į Stiles, kuris ruošėsi mesti kamuoliuką. Atrodė, kad ji tuoj į jį atsitrenks ir taip užsimegz jų nuostabi draugystė. Dieve, tikrai nežinau kodėl tai padariau. Įsibėgėjau ir visa jėga atsitrenkiau ir užgriuvau ant Stiles. Turbūt kaktoje įsistačiau guzą, nes mano galva atsidaužė į jo šalmą. Gulėjau užvirtusi ant jo, o jis nieko nesakė ir nedarė kelias minutes. Jei galėčiau, tai nenulipčiau nuo jo. Galiausiai Stiles nusiėmė šalmą ir atsisėdo. Jo plaukai buvo sulipę nuo prakaito ir išsidraikę ant jo kaktos. Aš nusiritau nuo jo ir atsisėdau šalia ant šaltos žolės.
-Lydia, kas čia buvo?- paklausė jis keistai į mane žiūrėdamas.
-Atleisk, nežinau kas man užėjo,- pasakiau žvalgydamasi po stadioną ir akimis ieškodama Malios. Bet jos jau nebebuvo.
Stiles kilstelėjo antakius ir ranka perbraukė per nosį. Turbūt dabar jis galvoja, kad aš nesveika. Rimtai, kažkoks proto užtemimas. Nė viena normali mergina nebėgtų ir negriūtų ant vaikino, kad apsaugotų jį nuo naujokės. Dabar jaučiuosi lyg karvė milžiniškoje mėšlo krūvoje. Atsistojau, o iš paskos atsistojo ir Stiles.
-Galėtum dažniau ateiti į lakroso treniruotes,- pasakė jis.
Žiūrėjau į jį nustebusi. Negi jis rimtai tai pasakė? Po to kai jį užgriuvau savo gremėzdišku kūnu?
-Amm... Žinoma. Kodėl gi ne.
Stiles nusišypsojo. Jaučiuosi taip gėdingai, kad turbūt baisiau ir būti negali. Jis užsidėjo šalmą ir pasikėlęs lazdą grįžo pas Scott. Nenorėjau daugiau čia likti. Turėjau surasti Malią.
•••
Malia sėdėjo ant žemės merginų tualete ir verkė. O viešpatie, na ir prisidirbau. Iš tikrųjų net nežinau kaip reikia nuraminti verkiančią draugę. Allison beveik niekada neverkia, dažniausiai ji supyksta ir ima daužyti viską kas papuola jai po ranka. Atsisėdau šalia Malios ir uždėjau ranką jai ant kelio.
-Atleisk, tikrai nenorėjau, kad taip nutiktų,- pasakiau.
Ji pakėlė akis. Žiūrėjo į mane nepatikliai.
-Lydia, aš tik norėjau su juo susipažinti. Tikrai. Nebūčiau jam dariusi nieko blogo.
-Tai kam tada taip bėgti pas jį, Tate?
-Manau, kad man jis patinka.
Nusukau žvilgsnį į sieną. Jeigu jai patinka Stiles, negaliu jos sulaikyti. Matyt, man ir jam nepakeliui.
-Klausyk, Tate,- ėmiau kalbėti.- Rytoj surengsiu jums pasimatymą.
-Rimtai?- jos veidas tarsi nušvito.
-Taip.
Ji nusišluostė ašaras ir draugiškai mane apkabino. Jaučiuosi lyg būčiau atpirkusi kaltę. Nežinau, ar gerai elgiuosi taip darydama, bet bent jau Malia jausis geriau.

Sveiki, štai ir įkeliu antrą dalį. Žinau, turiu dar mažai skaitytojų, bet tikiuosi bėgant laikui, mano istorija jus sudomins ;) Taigi tikiuosi ši dalis patiko :**
-FancyyGirl24×××