Juodoji rožė ■Sustabdyta■

•4•

Lydia's p.o.v.

Laukiau Malia's jau penkiolika minučių. Iš tikrųjų net nežinau kodėl jos laukiu. Gal dėl to, kad mums ta pati pirma pamoka, bet turbūt labiau dėl pasimatymo, nes norėjau žinoti viską nuo smulkiausių detalių. Atsidusau ir atsiremiau į šaltą betoninę mokyklos sieną. Stovėjau prie pagrindinio įėjimo, taigi pro mane vis ėjo mokiniai. Keista, bet Allison dingo tarsi į vandenį. Nematau jos nuo to laiko, kai susipažinau su Malia. Vakar parašiau jai šimtus žinučių, bet negavau jokio atsakymo. Galiausiai mano akys užkliuvo už mėlyno džipo įvažiuojančio į mokyklos stovėjimo aikštelę. Tą džipą pažinčiau bet kur. Nulipau keletą laiptelių nuo mokyklos slenksčio ir patraukiau link džipo, kuris atsistojo kiek per arti šaligatvio. Bet tada staigiai sustojau. Iš keleivio vietos išlipo Malia. Taip, ta pati Malia. Ji atrodė be galo laiminga ir vos pamačius mane, pribėgo ir stipriai apkabino. Per jos petį mačiau, kaip iš džipo išlipa Stiles.

-Tu nepatikėsi kas vakar nutiko!- spygavo mergina.

-Tai jau tikrai,- pasakiau.

Ačiū Dievui, prie mūsų priėjo Stiles. Rankoje jis laikė savo telefoną, ko paprastai nedarydavo. Tuo labiau netikrindavo jo kas penkias sekundes.

-Lydia, nematei Scott? Nuo vakar negaunu iš jo jokių žinių,- pasakė Stiles pagaliau pakėlęs į mane akis.

Net nepasisveikino. Jokio "labas" ar "labas rytas". Atrodė, kad jis nenori su manimi bendrauti. Bet be Scott jis daugiau jokių draugų neturi. Taigi, jam teks praleisti dieną su manimi ir Malia. Nors būtų geriau, jeigu būčiau tik aš.

-Aš taip pat nemačiau Allison jau dvi dienas. O tikrai keista,- sumurmėjau tyliai, bet Stiles išgirdo kiekvieną žodį. Jis visuomet buvo labai dėmesingas ir pastabus.

Malia pavartė akis ir įsikibo man į parankę.

-Eime, viską papasakosiu,- ji pašnabždėjo man į ausį. O tada suriko: Stiles, susitiksim per anglų!

Jis tik šyptelėjo ir nuleido akis į telefono ekraną. Tiesą pasakius, dabar visai nebenorėjau žinoti visų smulkmenų.

• • •

Ji nusitempė mane į merginų tualetą. Jos kuprinė nukrito ant žemės ir mergina paspyrusi ją suėmė mane už pečių.

-Jis mane pabučiavo!- ji suklykė man į veidą.

Nežinojau ar džiaugtis, ar liūdėti. Emicijų buvo per daug ir jos visos norėjo ištrykšti iš manęs. Bet stengiausi jas laikyti savyje.

-Rimtai? Ir kaip tai nutiko?- nežinau, kodėl to paklausiau.

Gal iš mandagumo, o gal iš smalsumo, bet tai nebesvarbu. Malia ėmė pliurpti apie restoraną, kažkokius juokelius, raudoną rožę, koks nuostabus buvo Stiles, kaip jis ją parvežė namo, o tada ir pabučiavo. Beveik pusę jos žodžių praleidau per ausis ir negirdėjau. Įsiminė tik pasakojimas, kaip karštai jis pats ją pabučiavo. Norėjosi prasmegti skradžiai žemėn.

Malia galiausiai baigusi pasakoti pabudino mane iš minčių transo, pasakydama kad jau pamoka. Šiaip taip atsistojau ir nusekiau paskui ją. Dabar labiausiai norėjau namo, bet nusimato ilga diena.

Nors šiandien buvo tik penkios pamokos, jos slinko be galo lėtai. Gal dėl to, jog Allison nebuvo visą dieną, bet labiau dėl to, kad negalėjau nustoti galvoti apie Malia's ir Stiles'o bučinį. Pasibaigus paskutiniai pamokai lėtai slinkau mokyklos koridoriumi dūsaudoma ties kiekvienu žingsniu. Norėjau padėti Maliai'i susidraugauti su Stiles, bet išėjo daug daugiau. Ji jam patiko. Gal net labai patiko. Juk ne visi vaikinai bučiuoja merginas per primąjį pasimatymą. Bandžiau atitraukti savo mintis nuo to, bet tai buvo beviltiškas reikalas. Galbūt per daug į tai reaguoju. Juk tarp mūsų su Stiles nieko nėra. Mudu tik draugai. Giliai įkvėpiau. Bet tada staiga kažkas uždėjo ranką man ant peties. Maniau tai Malia, bet nustebau pamačiusi Stiles. Šįkart jis nebelaikė telefono, o ir Malia'os nebuvo šalia.

-Lydia, man reikia tavo pagalbos. Iš Scott gavau labai keistą laišką,- jis atsiduso ir pažvelgė man į akis.- Važiuojam pas mane.

Atrodo mane tuoj ištiks širdies smūgis. Per daug įvykių vienai dienai. Kad ir kaip nenorėjau niekur važiuoti, negalėjau atsisakyti žiūrėdama į tas nuostabias rudas akis.

-Nebijok, Malia jau išvažiavo,- jo šaltas delnas vis dar buvo ant mano peties. Negi jis mano, kad aš pavydžiu?

-Gerai, važiuojam,- atrodo pasakiau pati sau.

• • •

Jo namuose paskutinį kartą lankiausi būdama penkerių. Tuomet mūsų tėvai labai gerai sutardavo. Bet nuo to laiko čia daug kas pasikeitė. Užlipome į antrą aukštą ir atidaręs duris Stiles įleido mane į savo kambarį.

-Nekreipk dėmesio į netvarką,- jis ėmė rinkti ant žemės besimėtančius vadovėlius.- Pas mane ilgai nebuvo svečių.

Atrodo, kad jis kiek jaudinosi. Atsisėdau ant jo lovos. Stengiausi atrodyti natūraliai ir žvalgiausi po kambarį. Visur kur tik pažvelgi netvarka. Pažvelgiau į Stiles.

-Tai kas nutiko?

Jis liovėsi rinkęs daiktus ir pasiėmęs kompiuterį atsisėdo šalia manęs ant lovos. Stengiausi, kad mūsų kojos nesiliestų, nes vien prisiminus Malią pasidaro bloga. Jis atidarė savo elektroninį paštą ir pasirinko Scott laišką. Ėmiau skaityti:
"Stiles, žinau, kad jaudiniesi, bet parikėk mokykloje dabar būti negaliu. Tiesiog negaliu sėdėti rankų sudėjęs ir laukti kol Allison grįš. Aš ją per daug myliu, kad tuo nesirūpinčiau. Iš jos tėvo sužinojau, kad ji pabėgo iš namų. O ji taip niekada nedarydavo. Atleisk, bet kol jos nerasiu, negrįšiu. Pranešk tai Lydia'i."

Pažiūrėjau į Stiles. Allison tikrai niekuomet nebėgdavo iš namų. Tai tiesiog ne jos būdas. Negalėjau tuo patikėti.

- Tai kas dabar?- paklausiau. Net nežinojau ką daryti.

- Turbūt teks laukti. Bandžiau nustatyti Scott buvimo vietą, bet jis paliko telefoną namie. Taigi, sakau, gal žinai kokią vietą kur galėtų bėgti Allison?- jis droviai į mane žiūrėjo.

- Am...- bandžiau prisiminti jai kokią ypatingą vietą. Bet visa ši aplinka trukdė man susikaupti, taip pat ir tai, jog Stiles sėdėjo labai arti manęs.- Gal galiu kavos?

Jis šyptelėjo.

Taip vakarą praleidau pas jį. Ieškojome vietų, kurias tik prisimindavau. Kai įvedėm į google maps mūsų su Allison ypatingą vaikystės vietą, jie išmetė mums senasias kapines. Net ir google to nesupranta. Pastebėjau, kad dauguma laiko Stiles spoksojo į mane. Taip vakaras nusivėlino, kol galiausiai pamačiau, kad jau aštuonios. Ilgas vietų ieškojimas nedavė jokios naudos. Nusprendžiau dingti iš čia. Kol Stiles virtuvėje kalbėjosi su tėčiu, aš tyliai prasmukau pro galines duris. Man tikrai reikėjo oro. Vis dar negaliu patikėti, kad Allison pabėgo, o Scott kažkur dingo ieškodamas jos. Visgi jo vakarėlis jau ant nosies, o sukviesta visa mokykla. Atsidususi nukulniavau namo.

Taigi štai ir aš su nauja dalimi ;) Žinau, ilgai nekėliau, nes mokykla ir t.t. (be to vis dar negaliu atsigauti po paskutinės tw serijos :"D) Žodžiu, tikrai norėčiau kad paskaitytumėt šitą mano makalynę. Ačiū skaitantiems!
-FancyyGirl24×××