Jo visas kūnas įsitempė ir jis atsitraukė. Ar jis žaloja save?
"Kodėl?" atsisėdau ir paklausiau jo.
"Nenoriu apie tai kalbėti" atsiduso ir išlipęs iš lovos apsirengė.
"Niall... Aš tau galiu padėti"
"Ne! Man užuojautos nereikia!" surėkė ir giliai kvėpavo, jis buvo piktas.
"Eik iš čia" pasakė vis dar piktai. Atsistojau iš lovos ir greit apsirengiau. Bandžiau ignoruoti skausmą krutinėje, tik nežinau ar tai dėl to jog jis pjaustosi, ar tai dėl to jog aš jį myliu... Myliu?
Taip..
"Visi jūs vienodi, jums reikia tik sekso" pasakiau ir išėjau iš jo kambario, nusileidau laiptais žemyn.
"Niall, brangusis?" atėjo jo turbūt mama prie laiptų.
"Zoella Sugg?" ji išsižiojo.
"Um... Taip?" sutrikau.
"Aš esu Niall mama ir buvau tavo tėčio draugė. Aš Maura"
"Am.."
"Užjaučiu" pasakė ji ir girdėjau artėjančius greitus žingsnius.
"Ačiū" pasakiau ir išėjau iš jo namų.Niall
Nežinau kodėl taip supykau, bet aš nenoriu apie tai kalbėti. Tai mano reikalas. Mano gyvenimas į kurį lysti niekam nevalia.
Sėdėjau ant lovos ir giliai kvėpavau, bet ši mergina... Ji kitokia ir aš ją atstūmiau. Jau norėjau ją vytis, bet apsigalvojau... Aš negaliu ir vėl įsimylėti! Gavau sekso ir dabar man reikia palikti ją ramybėje...
Atsiguliau į lovą ir žvelgiau į lubas. Man reikia dingti iš čia ir aš tai padarysiu.*Po savaitės*
Zoella
Šiandien paskutinė diena į mokyklą prieš dviejų savaičių atostogas.
Kiekvieną dieną matau Niall vis su kita mergina... Ir tai mane skaudina, nes aš jį pamilau per gan trumpą laiką, bet jam reikėjo tik sekso... Dar kartą įsitikinau jog esu tik naivi mergina, o vaikinai tik niekingos šiukšlės.
Aš suskydau... Tos ankstesniosios aršios Sugg nebėra... Visi sako jog taip kaip tik geriau, bet dėja ne...Atsikėliau iš lovos ir nuėjau į tuoletą atlikti rytinius reikalus, viską baigus nuėjau prie spintos ir išsitraukiau juodus ties keliais plėšytus džinsus ir juodą, šiltą Liam megztinį. Plaukus palikau laisvai kristi ant pečių, dažytis tingėjau taigi pasiėmiau kuprinę ir nuėjau į pirmą aukštą.
"Labas rytas" pasakė Liam.
"Rytas" linktelėjusi pasiėmiau obuolį nuo stalo ir atsisėdusi ant spintelės pradėjau valgyti.
"Rytoj su chebra važiuosim į pirtį" pasakė Liam.
"Nu ir?"
"Ir tu važiuosi kartu"
"Ne"
"Zo"
"Nu gerai pagalvosiu. Nuveši į mokyklą?"
"Jop, galim varyt"Prie mokyklos durų jau laukė Lily, Zayn, Louis, Luke, Ash. Išlipau iš automobilio išlipau ir staiga Liam nuvažiavo. Pala ką?
"Mažee!" sucypė Lily ir stipriai mane apkabino.
"Kur Liam?" paklausė Zayn taip pat apsikabindamas mane.
"Nežinau. Jis nuvažiavo" patrukčiojau pečiais ir pasisveikinau hug'u su likusiais žmonėm.
"Kokia pamoka?" paklausiau.
"Literatūra" pasakė Lily ir mes atsisveikinusios su vaikinais nuėjom link kabineto.
"Žadi važiuoti ryt į pirtis ar kur ten?" paklausė Lily.
"Nemanau"
"Tai gal nori šiąnakt nakvoti pas mane? Noriu pasikalbėti su tavimi ir šiaip gerai laiką praleistume"
"Ok" atsakiau ir nuskambėjo skambutis.Po pamokų
Šiandien visą dieną nemačiau Liam ir Niall.
"Tai aš tuoj" pasakiau ir išlipusi iš Lily mašinos nubėgau į namus pasiimti keletą daiktų. Staiga mano telefonas suvibravo pranešdamas apie žinutę. Atidariau ir pamačiau nuotrauka...
Liam ir Niall... Surišti... Žiauriai sumušti... Mano skruostu nusirito ašara.
Pasiėmiau motociklo raktelius ir išbėgau į lauką.
"Atleisk, man atsirado svarbių reikalų. Paskambink kuriam nors vaikinui jog važiuotu į *adresas* bet atsargiai" pasakiau ir sėdau ant savo motociklo nuvažiavau. O kas jeigu nespėsiu?
Po dešimties minučių buvau prie Ronald gaujos namo, žinau jog vaikinus jis laiko čia. Iš namo išėjo Ronald su keturiais pakalikais
"Taip ir maniau jog ateisi" nusijuokė.
"Kur Liam ir Niall?" piktai paklausiau.
"Guli leisgyviai" nusijuokė. "Ir ruošiasi mirčiai"
"Jeigu aš tau atiduodu save, tu juos paleidi?"
"Taip"
"Gerai. Noriu pamatyti juos"
"Gerai. Atveskit tuos du" pasakė Ronald ir jo pakalikai nubėgo atgal į namą.
Prie pat manęs sustojo Zayn automobilis ir jis išlipęs išsitraukė ginklą. Iš kur jis jį turi?
"Zayn, viskas gerai. Nuleisk ginklą. Tu čia tam jog pargabentum namo ir pasirūpintum vaikinais. Čia per daug žmonių pradėti susišaudymą"
"Ką?" susiraukė ir piktai žiūrėjo į Ronald.
Iš namo išėjo tie patys keturi vaikinai tik šįkart jie vedė nusilpusius Niall ir Liam. Jie neturėjo jėgų net pakelti galvai. Bet jiems viskas bus gerai, žinau tai.
Pribėgau prie jų.
"Nedaryk to, Zoe" pasakė Liam tyliai.
"Atleisk" sukuždėjau ir paskutinį kartą pakštelėjau jam į kaktą.
"Žinau jog aš tau nerūpiu, bet tu man rūpi žymiai labiau nei kažkas kitas" pasakiau Niall ir jo akys sužibėjo.
"Palik mus čia" pasakė jis.
"Ne, mano gyvenimas jau ir taip sugadintas, blogiau nebus. Sudie" pasakiau ir šyptelėjau jiems. Zayn su kitais vyrais įsodino Niall ir Liam į automobilį. Stebėjau juos. Netrukus Zayn atsirado šalia manęs.
"Aš tavęs čia nepaliksiu" pasakė.
"Zayn, nesijaudink"
"Mes išvaduosim tave iš čia" pasakė jis ir stipriai apkabino mane, bet greit paleido, nes kažkas užtaisė ginklą.
"Pasirūpink visais" pasakiau ir apsisukusi nuėjau prie Ronald.
"Na ką gi. Dabar tu visa mano" nusijuokė ir aš į jį nekreipus dėmesio, įėjau į namo vidų. Bandžiau laikytis tvirtai, bet jaučiau jog ašaros tuoj paims viršų...
Daugiau niekada nebepamatysiu draugų ir visų kitų man svarbių žmonių...
YOU ARE READING
Never Again
FanfictionDidžiausias gyvenimo iššūkis yra peržengti per save baimėse ir kasdienybėje, bet ne visi tai moka, ne visiems tai pavyksta. Įpročius gali pakeisti, bet gyvenimo būdo - ne.