Never Again

2.23°

Niall
Žinojau jog kažkada turėsiu grįžti į miestą. Net jeigu ir Zoe būtų vedusi tą niekšą. Nebūčiau išgyvenęs, jeigu ne ji. Ji man padėjo ne fiziškai, na juk jos šalia nebuvo, bet padėjo emociškai. Vien galvodamas apie ją nesusirgau depresiją, ar dar blogiau. Pripažinsiu, kai skaitydamas internete apie Zoe ir kokia ji laiminga buvo su tuo vyru, man ne kartą buvo kilusi mintis nusižudyti, nes jaučiausi pernelyg niekam nereikalingas. Tačiau gyvenimas man davė antrąjį šansą gyventi, o štai dabar privalau grįžti pas savo mylimą sužadėtinę, nesvarbu kiek laiko jos nemačiau, tai dar vienas mano gyvenimo etapo antras šansas.

Joe
Niall buvo per daug susimastęs jog kalbėtusi su manimi, tačiau džiaugiausi jog išgirdau jo teigiamą atsakymą į grįžima namo. Jis ją myli. Ir jeigu bus atskirai, jie abu kentės.
"Kaip tu išsigelbėjai?"
"Giminės man padėjo. Gyvenau tai vienur, tai kitur. Vengdamas atsakingumo, žinau tai savanaudiška, bet daugiau nežinojau kaip elgtis, ji atrodė laiminga ir kai paskaičiau keletą straipsnių kur buvo spėjama jog ji laukiasi nuo jo, nenorėjau nieko gadinti su savo grįžimu, jau geriau būčiau bėgęs, negu gadinęs jai gyvenimą"
"Ji tebenešioja tą žiedą"
"Kodėl jį jai atidavei?"
"Nes ji turėjo jį turėti, Niall. Dabar  kartais būna net nejauku, kai eini per kambarį ir ji perlieja tave lediniu žvilgsniu, o kai paklausi kas yra, ji atsako nieko ir nueina į savo kambarį"
Ką aš padariau?

Zoella
Važiavau aplinkeliais, nenorėjau grįžti namo. Ten nebėra mano namai, kažkada buvo, tačiau dabar nebe. Nenorėjau būti niekur. Norėjau išnykti. Bet dabar kai savyje auginu gyvybę, aš turiu rūpintis savimi, privalau pagimdyti sveiką mano ir Niall vaikelį. Žinau jog jis augs be tėvo, tačiau bus daug žmonių kurie man padės. Kai pilvas pradės matytis, o tai turėtų būti visai netrukus, privalėsiu visiems pasakyti. Kai pagimdysiu, norėčiau išvažiuoti kur nors toli, kur šilta ir geros sąlygos vaikui augti, tačiau viskas kas prasideda ir baigiasi šiame mieste, visi keliai veda tik čia, ir niekur kitur.
Įsukus į namo kiemą, pamačiau Joe automobilį. Ar jis neturėjo išvažiuoti kažkur?
Išlipau iš automobilio ir nuėjau į namą.
Staiga iš svetainės atėjo Joe.
"Tavo kambaryje turiu tau staigmeną, užrišiu tau šią juostą ant akių, privalėsi pasitikėti manim"
"Gerai" užsimerkiau ir jis užrišo man ta juostą. Nežinau ką jis man paruošė, bet buvau laiminga.
Jis paėmė mano ranką ir mudu lėtai pradėjome lipti laiptais į viršų, tada pasukome dešinėn į ten esantį mano kambarį.
"Sėskis ant lovos" tarė jis ir aš lėtai vis apsičiupinėdama, atsisėdau. "Nedrįsk nusirišti juostos" pasakė ir jis išėjo. Likau visiškoje nežinomybėje.
Netrukus mano ausis užliejo nepaprasto grožio muziką, tai buvo grojimas akustine gitara,po kelių akordų pasigirdo vaikino balsas.

(jeigu norite galite pasileisti dainą👆)
Waking up to kiss you and nobody's there
The smell of your perfume still stuck in the air
It's hard
Yesterday I thought I saw your shadow running round
It's funny how things never change in this old town
So far from the stars

And I want to tell you everything
The words I never got to say the first time around
And I remember everything
From when we were the children playing in this fairground
Wish I was there with you now

If the whole world was watching I'd still dance with you
Drive highways and byways to be there with you
Over and over the only truth
Everything comes back to you

I saw that you moved on with someone new
In the pub that we met he's got his arms around you
It's so hard
So hard

And I want to tell you everything
The words I never got to say the first time around
And I remember everything
From when we were the children playing in this fairground
Wish I was there with you now

As if the whole world was watching I'd still dance with you
Drive highways and byways to be there with you
Over and over the only truth
Everything comes back to you
You still make me nervous when you walk in the room
Them butterflies they come alive when I'm next to you
Over and over the only truth
Everything comes back to you

And I know that it's wrong
That I can't move on
But there's something about you

If the whole world was watching I'd still dance with you
Drive highways and byways to be there with you
Over and over the only truth
Everything comes back to you
You still make me nervous when you walk in the room
Them butterflies they come alive when I'm next to you
Over and over the only truth
Everything comes back to you
Everything comes back to you

To balso neįmanoma pamiršti. Nejaugi čia jis? Bet juk jis mirė! Jo nėra! Aš išprotėjau... Vis dar nenusirišusi raiščio suklupau ant kelių ir pradėjau verkti.
"Nenenenene"

Niall
Kai dainavau jos veido išraiškos keitėsi kas sekundę, o galiausiai jis tiesiog sukrito ant grindų ir pradėjo verkti,vis kartodama žodį - ne.
Priklaupiau prie jos ir pirmą kartą po tiek laiko paėmiau jos ranką, jau buvau pamiršęs kokia švelni jos oda. Su kita ranka nurišau raištį jai nuo akių.
"Čia aš mažyt.." ji atsimerkė ir pažvelgė į mane blizgančiomis akimis.
"Niall?" sukūkčiojo ji.
"Taip, aš gyvas ir esu šalia tavęs"
"Prašau, Niall, nepalik daugiau manęs niekada" ji puolė man į glėbį.
Per kūną nuėjo šiurpuliukas. Pagaliau aš ir vėl laikau ją glėbyje, pagaliau esu kažkam ir vėl reikalingas. Matau kokia ji nusilpusi ir pavargusi, tačiau nuo šiandienos viskas bus gerai. Paėmiau jos veidą į rankas ir priglaudžiau kaktą prie jos kaktos.
"Daugiau niekada, mažyt.."

Na ilgai laukus, pagaliau sulaukėte naujos ir paskutinės šios istorijos dalies!:) Pasistengsiu kuo greičiau parašyti ir įkelti epilogą, tikiuosi lauksite?:/ Jūs net neįsivaizduojat kaip pasiilgau visų savo istorijų skaitytojų😍 VISI SPAUDŽIAME VOTE!