Never Again

~2.3

Vos atvažiavus supratau jog čia bus nuostabu.
"Čia gražiausios vestuvės kokiose esu buvusi, kaip tau pavyko viską taip paruošti?" susijaudinusi tariau apžiūrinėdama juodas ir tamsiai raudonas žvakes bei žiedlapius, išbarstytus ant penkiolikos tamsiai raudonomis staltiesėmis dengtų stalų. Viskas vyko lauke, baltoje palapinėje. Bet svarbiausia už kelių žingsnių, jūros bangos skalavo smėlį.
"Tokios palapinės yra dvi. Jos vienodos, bet kitoje vyks ceremonija, o kaip pavyko, tai tik leisk lietis fantazijai. Tokios vestuvės buvo mano svajonė ir pagaliau ji išsipildė" greit sumurmėjo Sophia ir dingo. Um, gerai?
Mačiau kaip Niall kalbasi su kažkokia blondine kuri aiškiai su juo flirtavo. Nesinervinau, aš juo pasitikiu, bet vistiek jaučiuosi keistai, nes jis mano vaikinas ir kalbasi su kita mergina, kuri nepavydėtu? Aišku aš nenoriu būti viena tų merginų kuri savinasi vaikiną lyg daiktą, draudžia jam elgtis naturaliai ir taip toliau, bet vistiek bijau jog kas nors jį nuvilios.. Aš noriu būti normali mergina kuri niekada nepatyrė smurto, patyčių, narkotikų skonio ir psichologinės, bei fizinės jų kainos, bet kartais atrodo jog aš esu per prasta Niall ir jam reikia geresnės. Aš noriu būti geresnė.
Žiūrėjau tiesiai į Niall ir jis pastebėjęs, mirktelėjo man.
Man reikia pasikalbėti su žmogumi kuris žino ką daryti.
Prieš savaitę net nepastebėjau kaip pirštai telefone surinko psichologės numerį, bet aš nepaskambinau. Tiesiog bijojau. Bijojau jog jeigu pradėsiu pasakoti, aš nesusitvardysiu. Dažnai jaučiuosi lyg galinti sprogti. Visi atsiminimai iš tų laikų, jie nepasimirš ir tai žudo su kiekviena diena vis labiau.
"Sveika" pasakė priėjusi kažkokia mergina. "Tu turbūt Zoella, Liam sesuo?"
"Jo pusseserė" šyptelėjau jai ir ji sukikeno.
"Atleisk. Aš Eleanor Calder. Geriausia jaunosios draugė"
"Na mane jau pažįsti" nusijuokiau.
"Sophia labai daug pasakojo apie tave ir dabar tikrai žinau jog ji nemelavo nė truputi, nors anksčiau dvejojau ar tu išties egzistuoji" nusijuokėmė abi.
"Gal nori pasivaikščioti, kol neprasidėjo ceremonija?" paklausė ir aš linktelėjau.
"Žinoma. Tik turiu padaryti vieną dalyką ir man reikės tavo pagalbos, eime" mes nuėjom prie Niall. Abi atsistojome skirtingose jo pusėse. Blondinė nesupratusi pažvelgė į mus.
"Brangusis, kodėl palikai mane vieną?" paklausiau ir prisiglaudžiau prie jo, El suprato kas čia vyksta ir prisidėjo prie spektaklio.
"Aš maniau jog ateisi pas mane. Aš tokia nusivylusi tavimi" dramatiškai nusivalė 'ašaras' kurių net nebuvo.
"Merginos, eime pasilinksminti" blondinas apkabino mus su El per pečius ir apsisukęs nusivedė kiek tolėliau.
"Koks tavo vardas?!" sušuko blondinė mano vaikinui.
"Kai suskaičiuosiu iki dvieju, iškelsim vidurinius pirštus" tarė El. "Vienas, Du" visi apsisukom ir padarėm taip kaip žadėjom. Jai atvipo žandikaulis, o mes trys pradėjom juoktis, ne tik mes, bet ir aplink buvę žmonės juokėsi. Pažeminta kalytė. Kaip graudu. Sarkazmas.
"Gerai" nesupratęs pasakė Niall. "Visų pirma, kas tu?" pažvelgė į El. "Ir visų antra, ką visa tai reiškia?" sumosikavo rankomis ore.
"Aš Eleanor Calder"
"Turėtum suprasti kas čia buvo" tariau ir jis apkabino mane per liemenį.
"Tu teisi, aš suprantu" pasakė ir pažvelgė man į akis.
"Mes turim eiti" pasakiau ir jis paleido mane, ėjau į priekį, bet netrukus buvau atsukta atgal.
"Pamiršau" tarė ir pasilenkės sulietė mūsų lūpas, greit atsitraukiau ir šyptelėjusi nuėjau prie El, kuri kalbėjosi su Harry. Bet einant buvau stipriai nublokšta į šoną ir kritau kažkokiam vyrui į glėbį. Atsitraukiau ir atsiprašiau, ir nuėjau prie to kas mane pastūmė.
"Atsiprašau" nusijuokė kažkoks vaikinas, kuris buvo labai panašus į mano brolį, bet žinau jog čia ne jis.
"Prašau" atkirtau piktai.
"Tu labai graži" jis nužvelgė nuo galvos iki kojų.
"Ko tau reikia?"
"Tavęs" pavarčiau akis.
"Nedomini" piktai pasakiau ir jau norėjau eiti, bet jis suėmė mano ranką.
"Na dominu tave dar ir kaip, juk žinai į ką aš panašus. Ar tavęs tai nedo-" jį nutraukė atėjusi El.
"Bla bla bla, ji sakė tau atsiknisti, šunsnuki arba bus labai, labai blogai" vien iš jos žvilgsnio galėjai pasakyti jog ji nejuokauja.
"Susitiksim vėliau" sumurmėjo ir dingo iš mano akiračio.

"Ko jis norėjo?" paklausė El kai ėjome pajūriu.
"Nieko, tik eilinis idiotas"
"Na gerai. Eisiu tiesiai prie reikalo, Sophi sakė jog ieškai darbo, tai galėčiau tau padėti"
"Tikrai?" nudžiugau.
"Taip. Aš dirbu modelių agentūroje, mano pusbrolis yra direktorius ir galiu tau parūpinti darbą, jeigu tu norėtum aišku" 
"Aš labai norėčiau, bet nemanau jog esu tinkama būti modeliu" liūdnai tariau, o ji tik nusijuokė.
"Tu turbūt juokauji?" bet kai suprato jog nejuokauju, atsiduso. "Mergyt, tu esi graži, tavo figūra nereali, veidas įdomių bruožų, ko daugiau reikia? Tik daug šypsenos"
"Na, aš turiu pagalvoti ir mums jau laikas grįžti"
"Prižadėk jog paskambinsi" maldavo ji. "Jeigu ir nesutiksi, aš noriu būti tavo drauge" nusijuokė ji.
"Gerai" šyptelėjau ir ji apkabino mane.

Niekada nesvajojau apie vestuves, kaip kitos. Nežvelgiau taip toli į ateitį, nes bijojau to, kas ten laukia. Bet galbūt mano gyvenime gali atsirasti ir santuoka? Matant kaip pasiruošęs Liam, siaubas man užima kvapą, mėginu giliai kvėpuoti, nes kad ir kiek stengčiausi ją išvysti matau tik juodą tuštumą be jokių vaizdų.
Užgroja muzika, mano mintys grįžta į tikrovę. Visa greta po truputi juda į priekį, Niall ima mane už rankos. Jis man nusišypso, bet tuo metu jau žengiame į kitą palapinę, kurioje nuo lubų driekiasi tamsiai raudoni ir juodi kaspinai, palei sienas tvyksčioja žibintai, o priekyje mirga gausybė eilutėmis surikiuotų našlaičių žiedų.
Prabyla pastorius ir mano mintys vėl nukrypsta į ateitį. Noriu žinoti, kaip klostysis mano gyvenimas.
Jauniesiems tariant priesaikos žodžius, kūnas virpa nuo užplūdusio adrenalino kiekio. Klausant jų žodžių apie meilę, pasiaukojimą, garbę, mano kūnas aprimsta. Noriu šito. Noriu žmogaus su kuriuo galėčiau būti amžinai-Noriu Niall.
-Dabar galite pabučiuoti nuotaką.-tarią pastorius ir Liam palinkęs prie Sophi, visiems matant karštai ją pabučiuoja.

Niall
Bučinio metu-visi ploja, prisijungiu ir aš.
-Dabar prisiminiau, kodėl niekada neinu į vestuves.- sumurmėjo Harry.-Viskas čia taip saldu.-nusivaipė ir aš nusijuokiau.
-Nesistebiu. Bet visa tai turi prasmės.
Nutvėrę su Harry, Lily ir Zoe po taurę šampano, atsisėdame prie atokiausio stalelio ir tylėdami geriame, nes jau groja muzika. Pirmąjį šokį šoka Sophi su Liam, tad mes galime 'pailsėti'.
"Norėčiau būti tokia laiminga kaip jie" tarė Lily ir Harry švelniai paplojo jai per petį.
"Kada nors būsi. Tu to verta" pasakė.
"Wow, seni, tai gražiausi tavo žodžiai pasakyti jai" pasakė Zoe ir mes visi nusijuokėmė. Apkabinau Zoe ir vietoj Liam mačiau save, o vietoj Sophi mačiau Zoella. Neįsivaizduoju savęs su kita mergina. Nesvarbu kaip mano ji, bet aš noriu jos kaip žmonos. Be jos neįsivaizduoju savo gyvenimo.

Zoella
Su tuo vaikinu kuris panašus į mano brolį palaikiau akių kontaktą visą laiką. Jis atrodo lygiai taip pat kaip mano brolis. Gal čia jis? Ne, ne, ne. Mano brolis miręs. MIRĘS!

Niall
"Gal nori pašokti?" paklausiau savo merginos.
"O gal geriau išgerkim?" padarė šuniuko akytes.
"Einam tik" sukikenau ir ji  padavė savo dešinę ranką, o aš vienu judesiu keliu ją nuo kėdės. Išėję į šokių aikštelės vidurį, sukteliu ją aplink ir stipriai prisitraukiu merginą prie savęs. Sudedu savo rankas jai ant klubų ir jos veide atsiranda šypsena. Glaudžiau ją vis arčiau, o ji sudėjo rankas man ant kaklo.
Mums judant muzikos ritmu, prikišu lūpas jai prie ausies ir dainuoju kartu su įrašu.
"Iš kur žinai šios dainos žodžius? Juk vaikinai nesiklauso šios atlikėjos"
"Tu šią dainą klausydavai nuolatos. Taigi kaip galėčiau nežinoti žodžių" mirkteliu. "Bet š-š... Niekam nesakyk. Tai mūsų paslaptis. Ji sukikena, bet linkteli ir padeda man ant peties savo galvą.
"Noriu jog mes taip šoktume ir savo vestuvėse" tariau ir ji pakėlė galvą, jos akys vėl sužibo.
"Tikrai, tu to norėtum?" klausia.
"Be jokių abejonių"