Never Again

~2.12

Staiga iš už kampo išniro šeši stiprūs vyrai. Pakėliau šautuvą ir kol ranka nesudrebėjo, šoviau, o jis sukrito negyvas. Niall taip pat šovė į vieną iš vyrų, bet mergina bėgusi su mumis, jį galutinai nužudė. Pajutau pirštus apsivejančius mano kaklą. Bandžiau sucypti, bet nepavyko. Man pradėjo trūkti oro, mačiau kaip Niall bando kovoti rankomis su vienu iš vyrų, bet jam nelabai sekėsi. Liejosi vaizdas, rijau ašaras, žinau jog privalau būti stipri, bet negaliu su tuo kovoti... Akyse pasidarė tamsu...

Niall
Netyčia atsisukęs pamačiau kaip vyras smaugia Zoe, kuri jau be sąmonės. Nejaugi jau per vėlu?! Mane užliejo jėga. Smogiau į pilvą, kai jis susilenkė trenkiau su šautuvu per galvą ir jis prarado sąmonę. Šoviau į galvą ir žinojau jog jis negyvas. Nubėgau prie vyro kuris laikė Zoe. Šoviau į jį ir pataikiau tiesiai į petį, jis trumpam paleido merginą kuri nukrito ant grindų, to man ir reikėjo, šoviau tiesiai į širdį ir jis sukrito negyvas.
"Zoe! Zoe!" užčiupiau jos pulsą ir lengviau atsidusau. Ji gyva..
"Paimk ją ant rankų ir einam, neturime laiko!" šūktelėjo mergina kurios dar net vardo nežinau, pažvelges po jos kojomis dar kelių vaikinų lavonus.
Pakėliau Zoe ant rankų ir greitai ėjom toliau.
Kelias buvo ilgas, tamsus. Čia buvo drėgna ir bjauru. Retkarčiais po kojomis prabėgdavo viena ar kita žiurkė. Norėjau dingti iš čia ir pamatyti saulę bei dangų.
Tunelio galas išsišakojo į keturias dalis.
"Eime čia"
"Tu tuo tikra?" paklausiau.
"Taip, ir bėje aš Grace" daugiau nieko neatsakiau ir sekiau paskui ją su savo mylima mergina ant rankų. Aš nusilpęs, ir beveik nebejaučiu kojų, mano širdis plaka nežmonišku greičiu, jaučiu kaip adrenalinas teka mano krauju ir aš įgaunu jėgų eiti toliau. Įgaunu jėgų stengtis išgelbėti savo merginą, kurią myliu taip, kaip abejejoju ar kas nors kitas yra mylėjęs kokį žmogų, nežinojau ką reiškia tikra meilė, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis.

"Čia nevaikšto niekas, nes čia žiurkių gyvenvietė, bet niekas nežino jog su Joe išnaikinome jas visas" tyliai tarė ji.
"Ir čia bu-" ji nutraukė mane.
"Taip, čia bus saugiau. Pailsėkit, o aš būdesiu. Jeigu išgirsite švilptelėjimą - bėkit. Ten toliau yra vandens krioklys, bet vanduo užnuodytas"
"Supratau" tariau ir padėjau Zoe ant grindų. "Grace, ačiū" tariau ir ji šyptelėjusi nuėjo. Atsisėdau ant žemės ir padėjau Zoe galvą ant savo kojų. Viskas ką girdėjau aplink, tai kaip kažkur netoliese ošia vanduo ir retkarčiais sucypsėdavo kokia pasiklydusi žiurkė.
Bent jau žinau jog Zoe viskas gerai ir ji šalia, daugiau man nereikia nieko.
Joe visus tuos metus kniso visiems protą, jog yra miręs. Bet dabar jis mums padeda. Vienintelis kylantis klausimas yra, kodėl? Nemaniau jog jis toks kvailys, bet galbūt viskas nėra taip kaip galvoju. Pajutau skausmą pilve. Pridėjau ranką ir vėliau ją pakėlęs pamačiau kraują, mane pašovė, bet pajaučiau tik dabar, nes per didelis adrenalino kiekis kraujyje, malšino skausmą.
Nusimoviau marškinius ir pridėjau prie žaizdos. Tikiuosi tai tik įbrėžimas ir aš mirtinai nenukraujuosiu. Tai gali atrodyti kaip sarkazmas, bet taip nėra, aš bijau, bijau jog negalėsiu nugyventi likusio gyvenimo su ja, Zoella Sugg.

Kelsiu dalis dažniau, bet jos bus +550 žodžių. Ačiū kas skaito!:)