Never Again

2.22°

Zoella
Apsirengiau labai šiltai ir pasiėmusi El automobilį, nuvažiavau į kavinę, kurioje manęs jau laukė gydytoja. Buvau laiminga jog tas vaikas išties gali būti nuo Niall, bet jeigu ta mergina sudaužytų mano viltis, manau pradėčiau stipriai nekęsti savęs...
"Sveika, Zoella. Ko norėtum užsisakyti?" paklausė ji.
"Sveiki, dabar norėčiau tik atsakymų"
"Klausk tada" ji gurkštelėjo savo arbatos.
"Ar gali būti taip jog aš nėščia ne nuo Hadsono, o nuo kito vyro?"
"Tikimybė nedidelė, bet moksliškai buvo įrodyta jog gali. Supranti, kai esi prievartaujama tiek laiko, gali pasikeisti viskas, jis išties galėjo nužudyti tą vaiką esantį tavyje"
"Kodėl aš nejutau jog esu nėščia?"
"Žinau jog jis tau duodavo vitaminus, bet ten buvo kitokie vaistai kurie malšindavo viską, o ypač bet kokio tipo skausmą, jis žudė tave tau to nežinant"
"Jis žvėris" pasakiau ir apsikabinau save rankomis. Noriu pabėgti nuo visko, galėjau būti žinoma kaip mirusi mergina, bet išties gyventi kitam pasaulio gale pasikeitus vardą ir pavardę...

Joe
"Pone, mes jį radom" uždusęs į mano kabinetą įbėgo Laris.
Aš pašokau nuo kėdės. Kai jau galvojome jog tai dar vienos melo pinklės iš kurių nebeišbrisime, mes jį radome. Padarysiu savo sesę laimingą, tokia kokia ji buvo anksčiau, net jeigu man tektu paaukoti savo gyvybę, vistiek rizikuočiau.

Zoella
"Jeigu nori, galime nuvažiuoti pas mane į kabinetą. Ir susakysiu visko ko tau prireiks šio nėštumo metu" nusišypsojo gydytoja.
"Gerai" tariau ir mudvi atsistojome iš savo vietų. Nuėjome į savo automobilius ir pajudėjome iš vietos.
Viskas apie ką galėjau galvoti tai yra jog tas vaikas yra Niall,o galbūt ir nenorėjau kitaip mąstyti.

Joe
"Vyručiai, jis kažkur čia! Išsiskirstikite ir suraskite jį!" sušukau ir gauja išsiskirstė į visas puses.
Tikiuosi kai rasime jį, jis sugebės pasiaiškinti kodėl paliko Zoella vieną, kodėl ją taip įskaudino suvaidindamas savo mirtį.
Taip jis kvailys jog taip pasielgė, bet aš padariau labai panašiai, palikau savo sesutę, kai jai manęs reikėjo labiausiai, skaudinau ją ir tik dabar suvokiau jog mes abu su Niall pasielgėme taip pat,bet nebedarysiu šios klaidos gyvenime, daugiau niekada niekieno nepaliksiu.
Staiga pamačiau prie manęs ateinančius Tomą su Matu, kurie vedė Niall, kuris priešinosi.
"Nesipriešink, Horan"
"Joe?!" išpūtė akis.
"Tas pats" tariau ir nužvelgiau jį. Jis pasikeitė. Jo dažyti blondiniški plaukai jau buvo nuaugę ir iš jų likę tik jo naturali ruda spalva, daug labiau pasportavęs ir sustiprėjęs jis.
Vaikinai paleido jį ir mudu broliškai apsikabinome.
"Žinau jog dabar kaltinsi mane arba net norėsi nudėti, bet nereikia to"
"Papasakok viską, tada pagalvosiu" mudu dviese atsisedome į automobilį.
"Mane leisgyvį iš ten ištraukė mano pusseserė, ji manimi rūpinosi, tvarkė žaizdas ir taip toliau, bet privalėjau prižadėti jai, jog daugiau niekada negrįšiu pas Zoella, net neieškosiu jos. Tačiau aš domėjausi ja ir mačiau kokia ji laiminga tose nuotraukose, nenorėjau dar kartą gadinti jai gyvenimo"
"Ji nebuvo laiminga, Niall. Jis ją prievartavo, ir dar velniai žino ką darė. Dėl tavęs ji bandė nusižudyti nesuskaičiuojamą galybę kartų"
"Ką?! Ką man daryti dabar? " atrodė jog jam akys ant kaktos išlips.
"Pasiilgai jos?"
"Ji buvo mano gyvenimas, tai kaip manai?"
"Tada grįžk su manimi pas ją ir paversk ją tokia laiminga kokia ji buvo anksčiau, arba padaryk ją daug kartų laimingesnę ir daugiau niekada nepalik" tariau ir jis pagalvojęs ištarė savo sprendimą...