Never Again

~18

Niall
Kiekvieną dieną einu į mokyklą. Po mokyklos grįžtu namo ir užsidarau kambaryje. Man nereikia nieko...
"Niall, gana!" sušuko mama.
"Eik lauk" šaltai pasakiau.
"Nia-" nutraukiau ją.
"Mama, eik iš mano kambario!" sušukau ir pats nuėjau į savo kambaryje esančią vonią. Ant mano kojų kasdien atsiranda vis daugiau pjūvių. Man skauda, bet ne žaizdas..

Zoella (tikėjotes?:D)
Aplink mane daug medžių. Dabar spėju rytas. Aš miške. Leisgyvė. Dėka Josh mane paleido, viskas vien dėl to jog aš beveik mirusi. Jie atvežė mane čia ir paliko. Šansų išgyventi man nebėra.

Jaučiu kaip prarandu samone, paskutiniai žodžiai mane ypač nustebino.
"Čia mergina!" sušuko kažkas ir aš atsijungiau. Galbūt visam laikui...

Niall
"Niall, mum visiems sunku! Bet tu vienintelis toks užsidaręs!"
"Užtilk, kale! Niekada nieko nenorėjai kaip užsikarti Liam ant kaklo!" surėkiau ant Lily.
"Žinai... Negalvojau jog taip pasakysiu, bet nekenčiu tavęs" šaltai išspjovė žodžius ir išėjo iš mano namų stipriai trenkdama durimis.

Zoella
"Paleisk ją ir nebeliesk gyvenime. Tu ją nužudei viduje ir ji pati nusižudys galūtinai. Palik ją ramybėje" išgirdau piktą Josh balsą.
"Uhh.. Gerai. Ryt visi išvykstam ir niekada čia negrįšim, pranešk visiems" pasakė Ronald..

Pramerkiau akis ir stipriai supanikavau. Kur aš?!
Mano kairė koją ir dešinė ranka buvo subintuota. Buvau aprengta kitais drabužiais. Nejaugi Ronald mane vėl pagrobė? Bet juk jis sakė jog paliks mane ramybėje.
Sunkiai atsisėdau lovoje ir apsidairiau. Buvau kambaryje su didele dvigule lova, balta spinta, dideliu langu iki žemės, kambario sienos buvo pilkos.
Kaip tik tuo metu atsidarė kambario durys ir pro jas įėjo du aukšti, stiprūs vaikinai. Mano kūnas pradėjo drebėti.
"Nereikia prašau" pradėjau verkti ir atsitraukiau kuo toliau.
"Mes nieko tau nedarysime" tarė vienas ir atsitraukė, tuo pačiu atgal pastumdamas ir antrąjį.
"Netikiu! Palikite mane ramybėje, pedofilai!" surėkiau ir vėl garsiai sukukčiojau. Užsidengiau veidą ir netrukus išgirdau užsidarančias duris. Bet netrukus vėl kažkas įėjo į kambarį. Pakėliau galvą ir pamačiau merginą šviesių rudų plaukų ir velniškai panaši į Lily. Ji priėjo prie manęs, jos aš nebijojau, nes ji paprasčiausiai mergina ir negalės manęs išprievartauti.
"Aš Lucy"
"Kas jūs? Ko jums iš manęs reikia?" ji atsisėdo netoli manęs ant lovos.
"Vaikinai rado tave miške tad atnešė čia. Nesijaudink tave aprengiau aš. Tų dviejų vaikinu tau bijoti nereikia, jie nieko tau nedarys. Mes čia gyvename tryse - aš, Mark ir Caspar"
"Atleisk, bet aš bijau" nusivaliau ašaras.
"Tu buvai pas Ronald, taip?" paklausė ji žiūrėdama į sieną.
"Iš kur žinai apie jį?"
"Mane Mark iš ten ištraukė. Mano būklė buvo vos vos geresnė nei tavo"
"Ar aš būčiau galėjusi mirti?"
"Taip"
"Galėjo taip ir nutikti" tariau.
"Nekalbėk taip. Pailsėk" tarė ir jau norėjo išeiti, bet aš sutrugdžiau.
"Ačiū" pasakiau ir ji šyptelėjusi išėjo.

Lucy
Vargšė mergina...
"Kaip ji?" paklausė Mark su Caspar vienu metu.
"Jai blogai.. Labai" žvelgiau į sieną. Mark apkabino mane.
"Ji iš Ronald" tariau.
"Taip ir maniau" Caspar trenkė į sieną.
"Ji bijo vaikinų ir numanau ką jie jai darė" liūdnai pasakiau.

Zoella
Pabudau nuo saulės spindulių šviečiančių į veidą. Pabandžiau atsistoti, bet man pradėjo gelti kūną tad susmukau ir vėl ant lovos. Suinkščiau ir iškart mano kambario durys atsidarė ir pro jas įbėgo vaikinas.
"Tau viskas gerai?" paklausė ir pabandė prieiti, bet aš atsitraukiau, aš jo nebijojau, bet mano kūnas reaguoja kitaip. Pradėjau drebėti.
"Klausyk, aš Caspar ir tikrai nenoriu tau blogo. Noriu sužinoti tavo vardą ir pavardę"
"Kam?" tyliai paklausiau ir suinkščiau iš skausmo.
"Jog grįžtum namo" atsakė jis.
"Tikrai?" mano veidas nušvito.
"Taip" šyptelėjo.
"Aš Zoella Sugg, gyvenu su pusbroliu Liam Payne"
"Ir pažįsti Niall Horan, Harry Styles, Zayn Malik, Louis Tomlison?"
"T-taip" sumikčiojau.
"Kada nori vykti namo?"
"Nedelsiant"
"Gerai, tik Lucy sutvarkys tau žaizdas"
Jis išėjo ir netrukus į kambarį įėjo Lucy su padėklu rankose. Ten buvo maistas.
"Hey" tarė ji ir atsisėdo šalia manęs.
Ji tepė mano žaizdas kurias skaudėjo, pertvarstė koją bei ranką.
"Kaip jautiesi?"
"Labai prastai, bet noriu grįžti namo"
"Džiugu. O dabar pavalgyk" tarė ir padavė padėklą su daug daug maisto.

Vos man pavalgius į kambarį įėjo tie patys du vaikinai. Vienas iš jų rankose laikė telefoną.
"Ar galiu prieiti?" paklausė blondinas kuris laikė telefoną.
Lėtai linktelėjau ir jis priėjo. Giliai įkvėpiau.
"Paskambink kam nors iš savo draugų" paėmiau telefoną kuris buvo padėtas ant lovos.
"Gerai" pasakiau ir nežinia kodėl suvedžiau vieną man gerai žinomą numerį...

Niall
Žvelgiau į randus ant savo kojų... Kodėl aš toks silpnas? Kodėl?!
Staiga man paskambino nepažįstamas numeris. Galvojau jog ignoruosiu skambučius kaip ir visus kitus, bet lyg kažkas būtų privertęs mane atsiliepti.
"N-Niall?" pasigirdo silpnas Zoe balsas.
"Zoe?" paklausiau ir pašokau nuo lovos.
"Taip" pasakė.
"Kur tu?"
"Pas Mark ir Caspar" pasakė ir tikiu jog nusišypsojo.
"Žinau kur jie gyvena, atvažiuosiu. Lauk, princese" pasakiau ir padėjau ragelį. Aš buvau toks laimingas!

Greit apsirengiau ir bėgau iš kambario, bet susimaišė kojos ir jeigu ne mama kuri stovėjo šalia.
"Kur skubi?"
"Žinau kur Zoella" pasakiau ir ji nusišypsojo.. Aš taip pat.