Gyvenimo Žaidimas

5.

Pirmadienis:
Atsikėliau 6:50 val. Pažiūrėjau į Anastasiją ji dar miega. Nenoriu jos žadinti, nes žinau, kad ji mėgsta ilgiau pamiegoti. Nuėjau į vonią, nusiprausiau ir Apsirengiau.

Susidėjau reikiamus daiktus į mokyklą. Ir pažiūrėjau į laikrodį 7:30 val.
Pažadinau Anastasiją ir palaukiau kol ji nusipraus ir susidės daiktus.

Ir vėl pažiūrėjau į laikrodį 7:45 val. Nes nemėgstu vėluoti į pamokas.
Nuo globos namų iki mokyklos lygiai 10 min.

Pasikvietem Luisą ir visi žygiavome į mokyklą.

Eidama prisiminiau, kad vakar užmiršau jai pasakyti apie šeimą. Labai išsigandau. O gal man nieko nesakyti?
Manau gal reiktu pasilikti čia su savo draugais. Jau tiek daug metų prabuvau su Anastasija ir Luisu. O dabar netikėtai atsirado nauji tėvai kurie nori mane įsivaikinti.

Pasibaigė pamokos:

Mes su Anastasija ir Luisu ėjome namo.

- Na, Luisai, - prakalbo Anstasija, - mačiau, kad ir vėl sukčiavai per geografijos pamoką.

- Aš? - paklausė Luisas.

- Taip tu. Nebandyk išsisukti aš viską mačiau.

- Ir vėl tu savo nesamones šneki.

- Aš nesamones šneku? - Paklausė Anastasija.

- Taip tu.

- Ne, tu. - pasakė Anastasija.

- Ne, tu.

- Ar galit pagaliau liautis rietis tarpusavyje? Atsibodot jau man. - Nebeiškentusi tariau.

- Atsiprašau Mere. - tarė Anastasija. - tu niekada taip nešaukei ant mūsų.

Žinau, kad nederėjo šaukti ant Luiso ir Anstasijos, bet jie taip mane pradėjo nervinti.

- Atsiprašau, turiu greitai grįžti namo. - tariau ir greitai pabėgau nuo savo draugų.

Ačiū, kad skaitote. Kas galit parašykit komentarą gal ko trūko? Ar panašiai. Ir paspauskit ant žvaigždutės.
Ačiū labai!! ❤❤.