Gyvenimo Žaidimas

16.

Važiuodami namo aš pažvelgiau į Luką. Jis žiūrėjo į kelią.
Aš priliečiau jo dešinę ranką. Jis atsisuko į mane ir nusišypsojo.

- Mere.- prakalbo Lukas.- Tu man norėjau kažką svarbaus pasakyti?

- Taip.

Bijau viską dabar sugadinti. Jis atrodo dabar labai laimingas. Ir gal viskas išsispręs savaime?

- Aš norėjau tau pasakyti. Eee.. Kodėl tu lankaisi tokiose vietose? Man labai neramu dėl tavęs.

Lukas atsisuko ir nusišypsojo.
Jis sugriebė mano ranką ir sunėrė mūsų pirštus.

- Mere tai aš turėčiau dėl tavęs nerimauti. Aš tai galiu apsiginti, o tu tik mergina.

Aš tik mergina??
Šiandien mane užpuolė prisigėręs ištvirkėlis. Ir aš apsigyniau!! Kodėl vyrai mano, kad moterys yra silpnos ir negali savimi pasirūpinti! Labai supykau.
Bet nenorėjau, kad jis sužinotu, kad mane užmpuolė.

- Ačiū, kad mane saugai. Bet aš irgi moku apsiginti.

Privažiavome prie mano namų vartų. Jis padėjo man išlipti. Ir ištiesė man savo delną.
Aš pažvelgiau į jį ir nusišypsojusi padaviau savo ranką.

Priėjome prie namų durų.
Nežinojau ką jam atsakyti. Nes jis buvo sumastęs, kad nebenori būti kartu.

Tyla..

Jis mane greit apsikabino. Aš jį taip pat. Atsitraukėme vienas nuo kito jis paėmė mano dvi rankas.

Žvelgėme vienas kitam į akis tyloje.

Lakiau kol jis kažką pasakys.
pvz: Gal nori draugauti? Kviečiu tave į pasimatymą...

Bet man išsprūdo.

-Kodėl nenori su manimi draugaut?