- Mielai priimtumėme, bet kol kas per daug vaikų nenorime.- Pasakė Melisa.
- Bet mes ne vaikai mes paauglės.- pasakiau.- Mes žalos tikrai nepridarysime.
- Mergaite nesiginčyk su mumis, prašau.
- Tada aš nesikraustysiu pas jus.- rimtai pasakiau.
Anastasijos akys išsiplėtė. Pažiūrėjo į mane piktu žvilksniu ir pradėjo man šnabždėti.
- Tu gal išprotėjai? Tu ką tik jiems pasakei, kad sutinki, o dabar persigalvojai?- garsiai sušnabždėjo.
- Šiaip aš stengiuosi ir dėl tavęs, bet tu to nepastebi.- pasakiau.
- Mere nedaryk to. Sutik su jų pasiūlymu. Dėl manęs. Prašau.
- Na, gerai.- nusišypsokau.
Atsisukau į savo globėjus ir vėl sutikau su pasiūlymu. Jie apsidžiaugė, atsiprašė, kad negalės priimti Anastasijos.
Ir kad jie užpildys visus dokumentus dėl atsikraustymo.Ryt kraustausi toli nuo nuo savo geriausios draugės. Tai tas pats kaip nuo sesers.
Mano skruostu nuredėjo ašara.Rytas:
Atsikėliau anksti 6:45
Nusiprausiau ir t.t.Anastasija padėjo susikrauti daiktus.
Susipyniau igas kasas.
Ir ieškojau ką apsirengti.
Čia buvo geriausia ką turėjau:
Kai susiruošiau Anastasija palidėjo iki lauko kur turėjo manęs laukti nauji tėvai.Pamačiau juos. Jie stovėjo ir šypsojosi man. Už jų laukė:
BMV X6 JUODAS.
Man, net akys išsiplėtė.
Apsikabinau Anastasiją ir pasakiau, kad pasakytų nuo manęs linkėjimų Luisui.
Pasisveikinau su Globėjais ir atsargiai įlipau į mašiną.
Melisa ir Reinaldas pasekė mano pavyzdžiu.
Galiniai langai buvo užtamsinti todėl Anastasija negalėjo manęs matyti. O atidaryti lango nemokėjau.
Išvažiavom.
YOU ARE READING
Gyvenimo Žaidimas
RomanceŠi istorija apie mergaitę Merę kuri gyveno vaikų prieglaudoje su savo geriausia drauge Anastasija, bet vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojom.