°Jau per vėlu °

-4-

Istorijos pamoka. Paskutinė pamoka šiai savaitei. Atsisėdau kaip visuomet savo 3 suole prie lango. Sėdžiu ten nuo šiol viena. Pamokai dar neprasidėjus prie manęs atsisėda Domantas.
- Sveika... Ammm kol tavęs nebuvo aš čia sėdėjau..-mikčiodamas pasakė man.
- Aa nu gerai aš kitur persėsiu. - pasakius atsistojau jau norėjau eiti kitur sėstis kol Domantas nepasakė:
- Tai tu neik, gali sėdėti.. Aš norėjau paklausti ar galiu šalia tavęs atsisėsti?
Sutrikusi pasižiūrėjau į jį. Pamačiau, kad jis toks pats sutrikęs kaip ir aš. Galvojau kas gi nutiks jei prasedesiu kelias istorijos pamokas kartu su juo.
- Na gerai.. - pasakiusi, pamačiau jo veide šypsena. Suskambėjo skambutis. Atsisėdome. Visi žvalgėsi į mus keistu žvilgsniu, nesupratau kas jiems yra.. Domanto veidas taip pat buvo kažkoks labai keistas. Jis visada keistas , bet šiuo momentu jis labai keistas. Baigėsi pamoka. Mokytoja namų darbams uždavė bendra darbą. Teks susitikti su Domantu. Tik išėjusi iš klasės prie manęs pribėgo mergina. Kamilė. Ji mokosi mano klasėje. Mes gerai sutariame, bet nesame labai jau geros draugės. Labiau pažįstamos.
- Sveika. Mačiau tu su Domu sėdi per istoriją. Noriu patarti, jei nenori daugiau kęsti sielvarto aš tavo vietoj su kažkuo kitu atsisesčiau ir su juo nebe bendraučiau. - greitai išpyškino man jinai.
-Nesupratau? - paklausiau jos
-Sklido gandai kol tavęs nebuvo, kad Domas senoje mokykloje bandė nusižudyti, todėl perėjo į kitą mokyklą, čia... - pasakius Kamilė išėjo. Aš likau apstulbusi. Nežinau tikėt tuo ar ne. Galvojau tiesiog nekreipti dėmesio į gandus. Norės Domantas pats papasakos. Grįžau namo. Tėvų nėra namie. Įėjau į savo kambarį. Sienos baltai dažytos, nuotraukos pakabintos. Vienoje iš jų esu aš ir Lukas... Visada apie jį pagalvojus akyse kaupiasi ašaros. Bet aš neverksiu. Užteks. Atsiguliau į savo lovą. Pasiėmiau kompiuterį ir įėjau į fb.. Taip seniai jame buvau. Įėjau. Praleistų žinučių daug, labai daug. Visos žinutės guodžiančios, užjaučiančios dėl netekties. Aš tik paseeninu. Nežinau ką atrašyti... Staiga gavau pakvietimą į draugus nuo Domanto. Pridėjau. Staiga ir žinute nuo jo gavau.
D- Labas, norėjau paklausti kada galėtume susitikti dėl istorijos namų darbų?
M- Laba, nežinau kada tau patogiau. Vis vien aš daugiau nieko gero neveikiu.
D- Tai gal šiandien 19h?
M- OK, kur? Pas tave, ar pas mane?
D- Gal pas tave?
M- gerai, lauksiu. Adresas....
D- gerai, susitiksime pas tave.. . Iki
M-iki
Nežinau kodėl, bet laukiau jo atvykstant, jaučiau, kad taip gali užsimegzti nauja draugystė. Gal bus lengviau pamiršti Luką.