Nubudau, jau 20h, namie nieko nėra, aš viena guliu savo kambary ir mąstau. Mąstau turbūt apie žinoma žmogų, asmenį, vardą.. Aišku tai Domantas. Nusprendžiau nuvyti mintis apie jį.. Įsijungiu kompiuterį, įeinu į visiems žinoma socialinį bendravimo tinklapį Facebook... Atsidarau ir pamatau praleista žinutę nuo ilgai mano galvoje užstringusio žmogaus... Buvo parašyta jog labai nori su manim susitikt, dabar. Parašiau, kad galiu. Po valandos išėjau iš namų. Vis galvojau dėl ko gi mes susitinkam... Atėjau prie parko. Ten turėjom susitikt prie suoliuko, kur jis man pasakė kokia aš graži ir pabučiavo į žandą.. Laukiu. Štai ir Domantas. Jis greitai prieina ir man nespėjus suvokt kas vyksta, jis mane pabučiuoja. Ilgam... Aš sustingus, šiurpuliukai eina per kūną.. Netikėta. Nesuvokiu kas vyksta. Bučiniui pasibaigus, Domantas tik laimingas pažiūri į mane ir sako:
-Dieve kaip tu man patinki... - aš nežinau kur dėtis, tiesiog šypsausi ir pagaliau išdrįstu pabučiuoti jį. Jis taip pat nustemba, bet neatstumia. Aš laiminga.. Aišku, kaip gi nebūsiu laiminga... Domantas taip pat atrodo laimingas. Pasivaikščiojome po parką, pakalbėjom.. Eidama namo išsigandau, o jeigu viskas per daug gerai... Viskas baigsis... Turbūt greitai.. Negaliu užsisvajoti..
YOU ARE READING
°Jau per vėlu °
Romance°Istorija apie merginą, kuri patiria didelį pokytį savo gyvenime. Istorija patvirtina teiginį "nėra to blogo kas neišeitų į gerą" °
