°Jau per vėlu °

-16-

Domantas. ( dabar bus pasakojama viskas iš Domanto pusės)

Kadangi su Mėja taip gerai sutariu ir tas bučinys vakar buvo tiesiog kažkas neįtikėtino, pabudau ir iškart jai parašiau. Sutariau su ja susitikti ant to stebuklingo suoliuko, parke. Persirengiau, susiruošiau, bet atsitiko problema.. Tėvai grįžo, pradėjo visko manęs klausinėti, kaip jaučiuosi, kaip sekasi ir panašiai.. Kol jiems atsakinėjau ir teigiau jog skubu jie manęs nepaleido, kol nebuvo įsitikinę jog tai tiesa. Pagaliau paleidę supratau jog vėluoju, teko bėgti iki parko. Gailiuosi, kad ten atsidūriau, pamačiau tai ko nereikėjo... Bet... Mėja jau nesėdėjo viena, sėdėjo su savo buvusiu Marku, kurio labai pavydejau, ypač per vakarėlį... Bet pamačiau juos, bučiavosi ir panašiai. Negalėjau to žiūrėti, visas susinervinęs išėjau. Grįžau namo, užlipau į savo kambary, vėl tos mintys, vėl tos abejonės, kad gal jinai nėra ta skirtoji man.. Supratau, jog viskas, viskas baigta, daugiau nieko... Jaučiau didžiule neapykanta, negaliu patikėti, kad jinai taip pasielgė... Norėjau jai paskambinti, pasakyti, jog viską žinau, jog nesimaisysiu, jog turbūt tas bučinys nieko nereiškia, jog viskas gerai jei ji nejaučia man nieko.. Norėjau viską baigti.. Ir sugalvojau kaip baigti, galvojau nuvažiuosiu iki jos namų, pasakysiu viską į akis, atsisveikinsiu.. Taip ir padariau, bet atvažiavęs nieko nesutikau.. Galvojau gal jinai išvažiavo su Marku pas jį... Parašiau jai žinutę, jog noriu su ja pasikalbėti... Bet atgal žinutė buvo kraupi. Jinai buvo ne nuo Mėjos. Tai buvo jos mama, jinai rašė, jog Mėja ligoninėj, pateko į avariją... Tai perskaitęs pagalvojau pokštas, bet vėliau supratau, jog ne. Iškart lėkiau į ligoninę, manęs prie Mėjos neprileido, nes nesu artimasis. Mačiau Marko artimuosius, jie verkė, labai verkė.. Neveltui. Pasirodo Marko tokia bloga būsena, jog tikėtina, kad mirs.. Tai sužinojęs, nežinojau kaip reaguoti. Nežinau kas įvyko, kaip tai įvyko, žinojau, jog Mėja buvo su juo ir Markas vairavo... Tik tiek.. Išvydęs Mėjos mama apsidžiaugiau, prisistaciau kas esu.. Jinai suprato ir pasakė, jog Mėjos būsena ne ką geresnė už Marko... Širdis sudužo, gyvenimas slysta po kojom, ašaros rieda, bėgu, nežinau kur, bet bėgu, negalėjau pasilikti ten, negalėjau.. Realybė, kad viskas gali baigtis širdį žalojo, kaip John Ceena savo varžovus. Tik dabar širdis buvo varžovas, o John Ceena realybė, mirtis, skausmas ir netekimas Mėjos. Visada sakoma būk optimistu,gal viskas baigsis gerai, jinai išgyvens, bet šiuo metu atrodo jog vilties nėra...