-7-

164 15 2
                                    

Mokykla. Eidama į klasę, sustingau. Pamačiau tai ko nereikėjo man pamatyti. Manau Aleksas buvo teisus. Širdyje vėl pajutau ta skausmą, Nežinojau ką daryti. Tiesiog apsisukau ir nuėjau. Domantas turbūt mane matė. Eidama pro kolidorių elgiausi kaip visada, vaidinau, kad man viskas gerai. Staiga išgirdau:
-Mėja palauk!! - sušuko Domantas.
Apsisukau ir sustojau.Vaidinsiu, kad man nerūpi jis.
- Sveika, klausyk gi mums reikia padaryt istorijos tą darbą. Tai sakau gal galiu šiandien pas tave ateiti? Šiandien tai tikrai ateisiu...-nusijuokė jis.
-A nu gerai. Ateik. Tikiuosi nebus kaip praeitą kartą, - nusijuokiau netikru juoku.
- Gerai tai aš ateisiu kokia 17h OK? - pasakė Domantas
-OK.
- Domai!! Kur tu nubėgai? - sušuko iš kitos klasės mergina Aistė.
- Čia mieloji. Susipažink čia Mėja. Mes kartu turim paruošti projektą istorijos pamokai.. - pasakė Domantas visai ramiu veidu. - Mėja čia mano mergina Aistė. - tai pasakęs Domantas sudaužė visus mano jausmus jam. Jei tai išvis buvo kažkokie jausmai..
- Malonu- ištiesė pasisveikinti ranką Aistė šypsodamasi man.
- Man taip pat. - taip pat ištiesiau savo ranką ir nusišypsojau. Aistė pradėjo kalbėtis su Domantu. Ir jie šalia manęs pradėjo bučiuotis. Štai ir vėl tas vaizdas... Supratusi, kad man čia nereikėtų būti greitai apsisukau ir nuėjau. Nebenorėjau to matyti. Neverkiau, nebuvo dėl ko. Jis man nelabai ir patiko. Mes tik klasės draugai. Daugiau nieko. O tas bučkis į žandą buvo draugiškas. Visą tai yra netikra. Fantazija, kurią vėl susikūriau.

°Jau per vėlu °Where stories live. Discover now