°Jau per vėlu °

-13-

Taigi. Praėjo savaite po vakarėlio. Su Domantu viskas kaip visada, apie vakarėlį nekalbėjom. Domantas su Aiste išsiskyrė. Tas džiugino mane, net labai. Istorijos pamoka. Sėdžiu prie savo suolo, laukiu kada visi klasės draugai susirinks, labiausiai laukiau Domanto. Kažkas atėjo į klasę, iškart pažiūrėjau į duris, ne tas žmogus... Aistė.. Viena, atrodo visai kaip visada, niekuo nepasikeitusi, bet lyg ir pasikeitusi. Priėjo prie manęs, pasisveikino... Gi mes draugės. Aistė atsisėdo vietoj Domanto.
-Galim pakalbėt? - klausia ir žiūri tiesia į akis, pasidarė keista man nuleidau akis ir tariau:
-Žinoma..
- Turbūt dar nežinai, išsiskyriau su Domantu, nu labiau jis su manim išsiskyrė.. Pasakė, jog nebegalim būt kartu, bet nepasakė kodėl, todėl noriu tavęs paprašyt paslaugos, kaip merginos merginos.. Gal gali pasidomėt iš jo kodėl išsiskyrėm, gal jis tau pasakys.. - tarusi šiuos žodžius į klasę įėjo Domantas, keistai nužiūrėjo. Buvo toks pats keistas kaip visad.. Bet nesugebėjau atitraukti nuo jo žvilgsnio, bet poto atsipeikėjus pasakiau Aistei:
-Žinoma-ji pažiūrėjo į mane, man linktelėjo galva ir nuėjo. Domantas prisėdo šalia ir tarė:
- Ko ji norėjo iš tavęs? - žiūrėjo tiesiai į akis ir rimtu balsu tarė.. Aš tik tyliai pasakiau:
-Nesvarbu.. - tariant tai, suskambėjo skambutis ir pamoka prasidėjo...

Po pamokos ėjau pietauti, ką galiu pasakyt Domantas visą pamoką žiūrėjo į mane neatitraukdamas žvilgsnio, kol rašiau informacija kurią diktavo mokytoja, jis lėtai prilietė mano ranką.. Šiurpuliukai perėjo ranką, bet negalėjau leist sau jį įsimylėti, viskas per greitai, viskas per gerai, greitai viskas sugrius.. Kai kamuoja tokios mintys, valgyti kažką vis sunkiau ir sunkiau...

Po pamokų grįžau namo, atsiguliau į savo lovą, pagalvojau, negi Domantas su Aiste išsiskyrė dėl manęs? Ar taip gali būt? Nemanau.. Netrukus po 10 minučių galvojimo atsijungiau. Visa praeitą savaitę blogai miegojau, todėl dabar pats tas laikas nusnausti..