Po naujo albumo pristatymo sėdėjau "SyncRecords" vadovo kabinete laukdama, kol jis ateis. Oley labai mėgstantis vėluoti vyras kuris, kai ateina pavėlavęs sako, kad jis nepavėlavo, čia tiesiog aš per anksti ateinu. Šiknius."Oh, labas." jis įėjo į kabinetą ir greitai atsisėdo į savo kėdę. "Žodžiu, aš turiu tau pasiūlymą. Kadangi net gi aš jau pastebėjau, kad tu esi labai sukūdusi ir nebeturi daug jėgų ar energijos kažką padaryti tad siūlau grįžti į Majamį, pailsėti ir po dvejų savaičių sugrįžti. Ką manai?" jis nusišypsojo.
"Žinoma. Noriu to. Kada galiu užsisakyti bilietą?" paklausiau šyptelėdama ir pažiūrėjau į savo rankų pirštus.
"Na, rytoj tau paskutinė interviu." jis sumurmėjo. "Tai tikriausiai, kad rytoj vakare." jis tarė pažiūrėdamas į mane ir aš linktelėjusi atsisveikinau.
"Labas, mama." nusišypsojau į telefoną. Mamos nemačiau jau ketverius metus, todėl jos labai pasiilgau.
"Sveika, Stephanie." jaučiau kaip ji nusišypso. "Kažkas atsitiko?" ji paklausė surimtėjusi, nes aš jai neskambindavau. Niekada.
"Ne, tiesiog noriu paklausti ar jūs namie." šyptelėjau. "Gavau dvi savaites atostogų, tai planuoju grįžti dvejoms savaitėms." nusišypsojau.
"Oh, labai gaila, dukra, mes dabar su tavo tėčiu esam kitoj šalį, tad turėsi gyventi viena mūsų namuose." mama vėl nusišypsojo. "Tačiau, mes būtinai atvažiuosim pas tave į Niujorką. Gerai?" ji paklausė ir netrukus atsisveikinusi padėjo ragelį.
Žodžiu, užsisakiau bilietą rytojui aštuntai valandai vakaro ir į lagaminą susidėjau drabužius. Tuomet pavalgiau ir paskambinau Leyre su kuria jau nesikalbėjau ilgą laiką.
"Labas!" ji sucypė priversdama mane sukrizenti. "Aš galvojau, kad tau kažkas nutiko, nes tu man nepaskambinai trejus metus, moterie." ji sukrizeno. Tiesiog jaučiau, jog ji pavarto akis.
"Gerai, uhm, aš parvažiuoju rytoj vakare dvejoms savaitėms." tariau pažiūrėdama į dėžutę ant spintelės kurioje buvo merginų man padovanota apyrankė.
"Ką?!" ji sucypė. "O dieve! Aš tave paimsiu iš oro uosto. Kaip aš tavęs pasiilgau!" ji pradėjo cypti dar labiau, tad man teko atitraukti telefoną nuo ausies.
"Gerai, gerai." nusišypsojau ir mums dar šiek tiek pasikalbėjus mes atsisveikinom ir aš nuėjau miegoti.
Atsikėlusi ryte neįsivaizdavau ką darau. Rengiausi drabužius atvirkščiai, arbatinuką įdėjau į šaldytuvą, o keptuvę padėjau ant stalo ir maišiau, tai ko net joje nebuvo. Žodžiu, tikriausiai buvo kaltas mano neišsimiegojimas.
Prasibudinusi šiek tiek pavalgiau ir apsirengusi mėlynus džinsus, bei tamsų, raudoną megztinį išėjau į įrašų studiją. Turiu automobilį, tačiau šiandien tiesiog norėjau pasivaikščioti.
Įėjusi į Oley kabinetą prisėdau ant kėdės ir po kelių akimirkų išgirdau kaip jis įėjo į kabinetą.
"Labas." jis šyptelėjo apsižvalgydamas aplink kabinetą.
"Labas." nusišypsojau sėdėdama prieš jį. Po kelių akimirkų nuleidau galvą į savo rankų pirštus pradėjau su jais žaist.
"Pasiruošus interviu?" jis paklausė savo žvilgsnį sutelkdamas į mane. Nedrąsiai linktelėjau į jo klausimą savo 'atsakymu'. Žodžiu, taip pas jį kabinete prasėdėjom dar kokią valandą planuodami, tai, ką aš turėsiu veikti po atostogų.
Pirma, tai aš turėsiu turą kuris apims Ameriką, Aziją, Japoniją, bei Angliją. Pagal Oley, žmonės jau dabar šluoja bilietus.
Antra, manęs lauks dar didesnis skaičius interviu negu yra dabar kas kelia man didelę baimę, nes aš tiesiog jų negaliu pakęsti.
Trečia, turėsiu nusifilmuoti kažkokioje dribsnių reklamoje.
Ir galiausiai ketvirtas sumautas dalykas, tai yra, tai, jog po to, turėsiu išmomti groti pianinu. Tiesiogine to žodžio prasme, man šakės jau dabar.Įėjusi į erdvią patalpą kurioje praleidžiu aštuonias arba devynias valandas čia per savaitę neįterpiant savaitgalių. Manau, kad jau galiu čia atsikraustyt.
"Stephanie, ar tiesa, kad sirgai hiperoreksija, kitaip bulimija?" vienas iš žurnalistų surėkė klausimą priversdamas mane sustingti.
*
Nejausdama sotumo jausmo kišau maistą sau į burną. Mano apetitas buvo milžiniškas tuo metu. Žinojau, kad paskui teks klūpėti prie tuoleto stengiantis viską išvemti arba, kad užlipusi ant svarstyklių išvysiu didesnius skaičius. Žinojau, kad to gailėsiuosi, tačiau toliau nesveikai grūdau maistą sau į burną. Manau, tai buvau kalta ne aš, o buvimas garsia.
*
"Ne." nusišypsojau pameluodama. Nenorėjau, kad žmonės kurie manęs nemėgsta dar labiau tyčiotųsi iš manęs ar, kad apie mane dėl to rašytų laikraščiai.
"Ar tiesa, kad pjausteisi?" dar vienas klausimas ir aš vėl sustingstu. Atrodo dabar patalpoje esu aš viena, atrodo, kad viskas sukasi, o aš tiesiog sėdžiu.
*
Kažkada girdėjau, jog fizinis skausmas nuima emocinį. Tuo metu, negalvojau ką darau, negalvojau, jog, tai, yra blogai. Tuo metu man reikėjo tiesiog užsimiršti. Paėmusi mažą peiliuką perbraukiau juo per savo šlaunį. Pajutusi menką skausmą greitai ant abejų šlaunų pribraižiau labai daug linijų. Vienos buvo gilesnės, kitos - ne, tačiau esmė buvo ne tame. Esmė buvo tame, jog, tai, iš tiesų padėjo užsimiršti. Kiekvienas įpjovimas man reiškė kiekvieną naują, blogą žodį apie mane.
*
Tai nebuvo dėl to, nes man trūko dėmesio, tai buvo todėl, nes cigaretės nebepadėjo nuimti skausmo kurį jaučiau kiekvieną dieną tris prakeiktus metus, kai nieko nebuvo aplinkui. Tuo metu man padėjo tik peiliukas ir kraujas tekantis iš mano rankų ar šlaunų.
"Ne. Niekada nesipjausčiau." tariau vėl meluodama visam pasauliui, bet svarbiausia sau. Melavau sau tvirtindama, jog tai dariau ne aš, o kažkas kitas, kai tuo metu žinojau, jog tada sau parodžiau tikrąją save.
Pasibaigus sumautam interviu atsisveikinau su Oley ir grįžusi namo pasiėmiau lagaminą. Tuomet išsikvietusi taksi išvažiavau į oro uostą.
Kai laikrodis išmušė aštuntą valandą lėktuvas dar nekilo, tačiau po aštuonių mes pradėjome kilti.
"Labas, Stephanie!" Leyre sucypė šokdama man į glėbį. Majamyje buvo tamsu kaip užpakalyje, todėl aš jos nemačiau. Atskyriau tik iš balso kuris beveik niekuo nepasikeitė.
Ir paskui pasisveikinusi su kitais pagaliau supratau, kad aš pagaliau namie.
****
Iš kart noriu pasakyti, jog ši dalis yra paremta mano gyvenimo dalelės!!
Tai čia tokia pirmoji antro sezono dalis ((:
BE IŠSAMIŲ NUOMONIŲ NEBUS KITOS DALIES!!
![](https://img.wattpad.com/cover/115726938-288-k769114.jpg)
YOU ARE READING
Daddy ; kink BAIGTA
Fanfiction* Visi manė, jog aš miriau, tačiau, tai, buvo netiesa. Aš pabėgau. Pabėgau tam, kad būčiau su juo. * "O ar taip gerai, tėveli?" * *** Antras sezonas (((: "Kartais, tiesiog kartais, tu gali įsimylėti kažką kas tavęs nemylės arba kažkas gali įsimylėt...