KVIETIMAS DRAUGAUTI

5. Skyrius

- Laris yra demonas  kuris labai nori surasti tave!-rimtai tarė.
-Kodėl? Ką aš jam padariau?- suklususi paklausiau.
-Jis nori tave paversti demonę ir nužudyti visus kartu su tavimi. O Tau greit bus 18-olika jam iš to dar geriau, nes galės pasimėgauti tavimi. Tad jis gali viską padaryti, bet vistiek tave suras,- priartėjęs, šnibždėjo man į ausį.
-O kodėl mane tu nori išgelbėti nuo jo?- tariau.
Po keleto minučių tylos man atsakė:
- Nes jis mano brolis, o aš nenoriu, kad jis tavimi pasinaudotų negeriems tikslam, ir beto noriu būti tavo didvyris,- šmaikščiai pasakė.
Prunkštelėjau.
- O jai aš noriu būt blogiuke?- paklausiau.
- Bet aš nenoriu, nes gali būti, kad Tu man patinki,- nedrąsiai tarė.

Bet tu man nelygis, tu esi labai gražus, simpatiškas ir sexy, o aš tokia dundukė, kuri visa baisi. Ak gerai, kad tokius žodžius savo mintyse pasakiau.

Jis dar arčiau priėjo. Tarp mūsų liko mažo degtuko tarpas. Švelniai mane apkabino, pabučiavo taip lyg paskutinį kartą mane bučiuotų.
Brunetas man nusišypsojo atsakiau tuo pačiu. Atsitraukė ir tarė:

- Einu mažytę, nes tu gali manęs išsigąsti jug aš vampyras,- linksmai sakė brunetas.
-Eik,eik,- nusišypsojau.
Tada jam pasikeitė odos spalva, išdygo iltys, ir pasidarė raudonos akys.  Nusisuko ir jau pradėjo eiti į tamsų, pavojingą mišką.
Bet atsisukdamas į mane tarė:
- Asta lavysta my baby!- garsiai sušuko.

Sušvito jo romantiškai akys, norėjau nualpti,bet nepavyko. Nežinojau ką tai reiškia,bet smagiai nusišypsojau.
-Bye!- tyliai sušukau. Tikiuosi išgirdo.

Jis dingo iš mano akių. Tad ir aš pradėjau keliauti namo.

- Esu tokia laiminga, nes man šiandien šitie batai, labai tinka,- pradėjau dainuoti.

Visas laimingumas baigėsi kai prisiminiau ką  Haris kalbėjo apie savo brolį demoną. Tikiuosi viskas bus gerai. Na, bet jeigu ne? Ne Bela viskas bus gerai, nes man padės Haris.

Gerai, kad mama jau buvo nuėjusi miegoti, nereikėjo klausytis jos nesąmonių.

Tad nuėjau miegoti ir aš, nes rytoj laukia sunki diena. Rašysiu matiekos kontrolinį, o vargeli...