KVIETIMAS DRAUGAUTI

11. Skyrius

-Bela?- paklausė žinduolis.
- Kas tu toks?- paklausiau pusrimtė.
-Hariss,- tyliai pasakė jis.
- Haris?- paklausiau labai susinervinusi.

Pasišviečiau su žibintu į gyvio veidą ir pamačiau iltis, pasikeitusią odą ir sparnus kurią dar taip arti ne regėjau, dar sykį pažiūrėjau į veidą, taip tai tikrai Haris mano Haris pats tikriausias.

Aš apkabinau Harį, stipriai ir pirmąkart aš jį švelniai į skruostą pabučiavau.

- Tai ką tu čia veiki, niekaip nesuprantu ką?- sunerimęs paklausė jis.

Ką sakyt, ką sakyt jug negaliu sakyt tiesos, ir jam meluot.

- Pirmųjų pavasarinių grybų ieškau,- vos vos pakėliau lūpų kampučius.

- Tu rimtai, vidurnaktį?- išlemeno Vampyras.
- Taip o ką? Jug geriausi grybai būna vidurnaktį,- tariau.
- Bet jug tu nemėgsti grybų, nekenti jų,- pasakė brunetas.
- Aš šeimai renku,- sakau.
- Nemeluok, nes tavęs ne išleistų į mišką rinkt grybų tokiu laiku, ir dar taip apsirengusiai,- griežtai tarė sparnuotis gyvis.

-Bet,- tyliai suinkčiau.
- Kas bet? Nagi, sakai tiesą vien tik tiesą, nes kitaip paliksiu tave vieną miške tų supuvusių grybų rinkt, aišku?- Kuo grieščiausiai paklausė Haris.

Tokio aš dar nemačiau jo jis toks griežtas, bet ir susirūpinęs manimi, teks jam pasakyti tiesą, nes tikrai nenoriu, kad mane paliktų vieną, nes jau nežinau kur randuo, turbūt aš jau vidurį miško, pasiklydusi.

- Taip aišku,- atsidusau.

Abu atsisėdome, ant kelmo, nes kojos nelaikė.

- Pasakok,- jau netaip griežtai pasakė.

- Vakar radome su Simu lapelį,- ištraukiau iš kišenės lapelį ir padaviau jam į delną.
Jis perskaitė.
- Na gerai, bet kodėl man nesakiai?- paklausė manęs.
-Nes maniau, kad tu manęs vienos ne išleisi į mišką, tariau.
- Tai aišku, kad tavęs vienos neišleisčiau, tad eisime kartu,- ryžtingai pasakė Haris.
- Bet aš viena turiu eiti, suzyziau.
- O kas sakė, kad negaliu padėti,- tarė jis, keldamas stoti.
- Gerai, bet mum reikia plano, kaip išgelbėti mano tėvus,- tyliai pasakiau.
- Bela, planas paprastas ir aiškus bus ,, Misija išgelbėjimas" tu nueisi pas mano brolį ir viską išsiaiškinsi, o aš lauksiu už kampo tai yra už kelių medžių, jei matysiu, kad reikia tau mano pagalbos aš atskubėsiu,- drąsiai ištarė mano vaikinas.

Na taip planas paprastas ir aiškus, bet nežinau ar jis pavyks.

- Na gerai eime, nes laikas eina, prakalbau aš.

Ir pradėjome eiti.