KVIETIMAS DRAUGAUTI

12. Skyrius

Einam...Šalta...vėjas rytų taršo mano plaukus...oda tokia susitraukus nuo vidurnakčio šaltuko...o mano mintys jau neteko prasmės eiti toliau...

-Dar toli eiti Hendri?- užkimus paklausiau.
-Kai pamatysime giria, o joje blankią šviesą tada jau būsime atėją,-  išsakė savo žodžius jis.

- Umm, tik nežinau ar aš ten nueisiu, nes iki tol laiko galiu ir sušalti,- pažvelgiau vaikinukui į akis nors jų nakties tamsoje ir  nemačiau, bet vistiek giliai širdyje jaučiau jo raudonas, vampyriškas akis kurios visada mane žavi savo lengvu blizgesiu.
-Lyg Tau vienai būtų šalta,- drebančiu balsu paprieštaravo mano žodžius - O Bela, ar žinojai, kad šalančius kūnus gali sušildyti ugnis arba suartėjimas dviejų kūnų?- Tik nepagalvok kažko nešvankaus, tai tiesiog paprastas apsikabinimas, prisilietimas kurie visada sušildo viso pasaulio kūnus, ir kuriuose pakyla karštis iki normalios temperatūros,- viską išaiškinęs, pasižiūrėjo į mane ir savo blakstienomis kaip jauna mergaičiukė pradėjo greitai pirksėti tai mane pralinksmino.

- Nuo kada pradėjai domėtis biologija?- Jug nesi pats geriausias klasės mokinys kuris mokosi dešimtukais,- susidomėjus, klausiamai pakėliau antakį.
-Nuo tada kai aš sutikau Taveee, nes tu padariai mane laimingaaa, dėl kurios padarysiu viskąą, kad būtų irgi laimingaa, ir žinoma dėl tavęs ir pasistengiau išmokti biologiją kuri man knisąą protą,- šokdamas ir dainuojančiu balsu brunetas išsakė visus žodžius kuriuos išsakė tik man.
- Supratau mano laimingasis biologeee,- pradėjau dainuoti, bet mano balsas kaip pradedančios skersti kiaulės tai nežinau ar jam patiko mano dainavimas.

- Hari, bet tik nesupratau, o nuo kada tu pradėjai dainuoti ir dar šokti mhm?- prunkstelejau.
- Kažkada seniai seniai lankiau dainavimo ir šokių ansamblį,- pridusęs, bet vistiek linksmai tarė.

Abu nusijuokėme.

Nors nežinojau ar tai yra tiesą, ką jis sakė, bet visko gali būti, arba ne.

- Ei, šokėjau tavo balsas labai primena iš animacinio filmo ,,ledynmetis" veikėjo Sido, vienas prie vieno jūsų balsai,- išsišiepiau ligi ausų.- O tavo šokio judesiai man primena Harį Poterį ant šluotos,- nesustodama jam
pasakojau.

- O joj oj,- nusijuokė Vampyras.- Baiki jau  išsidirbinėti iš manęs, laikas jau surimtėti jug ne į juodo humoro laidą atėjome, o į rimtą užduotį,- šyptelėjąs ištarė.
-Na, gerai,- norėjau dar garsiai nusijuokti, bet susilaikiau, nes jug prisiminiau savo gimdytojus kurios
reikia išgelbėti.

Visą kelią aš Bela Voison ir Haris Cousas buvome apsikabinę vienas kitą ir   vaikinukas sakė tiesą jug susiglaudę kūnai sušildo vienas kitą... 

- Jau atėjome,- sušnibždėjo man į ausį Cousas.
- Ir iš ko spręndi?- paklausiau.
- Tigi prieš mus netoli spindi šviesa,nematai?- nei vieno veido raumenėlio nejudinantis, manęs paklausė.
-Ne,- išsišiepiau galvodama, jog jis rimtai nusiteikęs nei prieš tai buvo.
- Ak, gerai, pirmiausia atsipalaiduok ir gerai įsižiūrėk į tolumą,- švelniai tarė Haris.

Kad būtų lengva, na Bela pabandyt tik reikia atsipalaiduoti, reikia galvoti apie mažus gražuolius kačiukus ir skaičiuoti iki trijų, pabandom. 1..2...3...uuuooh pavyko atsipalaiduoti! Veikia mane mano vaikino balsas (turbūt vaikinas mano jis yra,bet gal ir ne) Dabar reikia
pabandyt pamatyt šviesa.

-Taip matau!!!!-garsiai suspiegiau.
-Šhšš ne taip garsiai,-nutildė mane.- Jeigu dabar pamatei tai galėsime pradėti mūsų planą,gerai?- paklausė Vampyras.
-Žinoma,- nieko nelaukdama greitai atsakiau aš jam.