KVIETIMAS DRAUGAUTI

10. Skyrius

23:30

Haris Cousas: Labas naktis!:*

Aš: Laba, laba.

Haris Cousas: Ko nuliūdusi?

Aš: Iš kur žinai, kad aš liūdna?

Haris Cousas: Jaučiu savo širdutėje, ir dar, kad man Tu atgal neuždėjai bučinuko.:)) Na tai sakyk kodėl liūdna esi? Aš kažką padariau?

Aš: Ne tu nieko nepadariai. Tu esi mano pricas ant juodo šikšnosparnio. :)) Tiesiog galvoju apie gyvenimą ir tai mane liūdina.

Nenorėjau sakyt, kad eisiu į mišką ir gelbėsiu savo tėvus, nes šimtas procentų, kad jis man neleis eiti, nes sakyti tokius žodžius jam yra  beprasmiška...

Haris Cousas: Ak miela girdėti iš tavęs tokius žodžius mano, juodąją Katyte, tai negalvok ir nereikės liūdėti.:DD

Kad tai būtų įmanoma Hari...
Gerai būtų, kad tu viską žinotum, vos vos tai neparašiau nors ir labai norėjau, bet to nepadariau.

Aš: Aha, gerai bernužėli mano dailusis einu miegelio, nes išvargino mane šiandienos įveikiai.:****

Haris Cousas: Labos Bela!:*****

23:45

Metas eiti, svarbi kiekviena minute, mačiau kaip Simas saldžiai miegojo, net seilės  iš burnos nubėgusios. Aš jį apgavau sakiau neisiu neisiu, bet dėl savo gimdytojų padarysiu viską.

Tyliai už trenkiau duris, išėjau su pižama, na žinoma susivelusiais plaukais, įsijungiau žibintą, nes sunkiai mačiau kur einu, o kelias tikrai ilgas lauke, kol einu stebiu žvaigždes, jų labai daug ir pamatau meteoritą.
- Mano noras, kad mano gimdytojams būtų viskas gerai,- tyliai sušnabždėjau.

Pamatau kai atvažiuoja mašina, tenka bėgti į artimiausius krūmus, Jug nenoriu, kad mane tokia pamatytų, ką pagalvos žmonės, nes jug vidurnaktį niekas nevaikšto į skyrus girtuoklius ir dabar mane, neįsivaizduoju kokia gėda.

Į šokau.
-Aiiiii ai,- pašaukiau.

Aš į šokau į dilgėlių krūmą, visą kūną labai skaudėjo, net norėjosi verkt, pamačiau kaip atsiranda maži spuogeliai kuriuos dar labiau skauda. Norėjosi bėgti namo ir už šaukti visu savo turimu balsu, bet to padaryti negalėjau, nes turėjau eiti tolyn ir išgelbėti savo artimuosius.

Ejau jau labai lėtai, nei prieštai, nes dar vis skaudėjo kiekvieną kūno vieta.

Jaučiau, kad man už nugaros kažkas yra lyg kvėpuotų man į kaklą.

Teko labai greitai bėgti, nors to ir nepaėgiau, medžiai man stinpzdejo, WTF medžiai?, taip medžiai, kad ten kur bėgu geriau vienai ne bėgti, aš jų neklausiau ir toliau bėgau iki tol kol mane sučiupo už rankos, nepažįstamas gyvis...