KVIETIMAS DRAUGAUTI

15.Skyrius

- Kąąąąąąąą????-paklausiau išsigandusi.
- Kartoju dar kartą, Princese, Nes jūs esatę Pilkųjų Karaliaus Felicijaus duktė, o tai reiškia.....
-Nu jo jo ta žinau,- nutraukiau jį- Bet tai reiškia, kad tai viską ką tu sakiai yra tikrą?- įkvėpusi oru, tariau.
- Taip, Šventoji, viskas yra absoliučiai tiesa ir vien tik tiesa,- išpyškino Elfas- ir beje Mums jau laikas keliauti .
-Bet... mhm galiu tavęs kai ko paklaust,- nedrąsiai ištariau.
-Klausau.
- Ar ten Pilkose žemėse, tikrai mano tikrasis tėvas?
- Taip galiu, net prisiekti, kad tai tavo tikrasis tėvas. Turėjai ir motina Karaliene Agota, bet ji sunkiai susirgo ir numirė, tai pat ir brolį Princą Elaiviną, bet jis žuvo kare, o čia kur su tavimi gyvena žmonės, jie nėra tavo tikrieji tėvai jie yra tavo tik globotojai kurie tave rado miške.
-Miške?
-Taip, taip miške, tavo tikrieji tėvai buvo susipykę ir tave pamiršo prižiūrėti, o tu buvai maždaug keturių metų, buvai kvailutė ir ėjai ėjai kol atsiradai miške, kuris yra stebuklingas, ir tave apgavo ir nuvedė ne atgal, o į miesto mišką ir tada tavo globotojai turbūt grybavo, uogavo ar kažką panašaus darė ir tave pamatė ir nusivedė namo, o tavo tikrieji tėvai labai jaudinosi ir galvojo, kad Tu mirčiai į akis žiūrėjai, bet Tu štai čia ir  aš tave radau, o dabar mums metas, Panele.
-Aišku, tikiuosi tai tiesa, kuri mane virkdo,iš kur tu viską žinai kaip buvo Jug tu nematei? ir beje tie mano globėjai pavojuje kurį padariau aš jie yra miške pas Demonaą Larį reikia juos išgelbėti,- tariau kūkčiodama.
-Viskas gerai, pas mus yra toks senas senas aiškiaragys ir viską mums papasakoja, ir tas tai tikras gudruolis tas demonas gali, bet ką padaryti tad reikia tave nuo jo saugoti, o tavo globėjams viskas bus gerai Karaliaus sargams pasakysiu, kad reikia juos išgelbėti, Pilkoji,- tarė guosdamas mane.
-Prižadi?
-Prižadu!
- Gerai dabar einam mums jau laikas, Panele,- tarė Markas.
- Nuu okizzzz,- pasakiau.-Bet turėsiu sutvarkyti dar vieną reikaliuką, - be veido emocijų, žiūrėjau jam į akis.
-Žinoma,- linktelėjo.

Abu draugiškai apsikabinome ir pradėjome eiti. Atidariau duris, apsižvalgėme ar nieko nėra, nes jug nenorime, kad mus kas nors pamatytų.

Ruošėmės lipti pro langą, nes tai yra saugiausia, bet man sutrukdė kaip visada.

-Bela,- Apsidžiaugęs tarė Haris.

Elfas pasikavojo po stalu ant kurio buvo vaistai, o aš pasitraukiau nuo lango ir piktu veidu pasižiūrėjau į jį.

Haris norėjo mane apsikabinti, bet aš jį tik atstūmiau.  

-Kaip Tu taip gali dar gražiai elgtis, jug tu žinai, kad aš gal net ir jau turiu, bet turėsiu nežmoniškas galias per savo 18-olikta. Ir tu pradėjai draugaut tik dėl to, kad tik gautum jas, kodėl tu man to nesakiai? Kodėl a? Matau gerai nesupranti ir gerai vaidini, tavęs nekenčiu Padla tu, niekada nenoriu jau tavęs matyti lope, nes tu mano širdy keli tikrą uraganą,- jaučiau kaip skruostu prabėgo ašarą, o visas kūnas pradėjo ūžti pykčiu, tad priėjusi prie jo trenkiau antausį.

-Belaa, tu nesupranti...
- Oi suprantu, viską gerai suprantu, dink iš akių debile, - nutraukus jį, parodžiau liežuvį.

-Markai einam,- tariau.

Elfas nieko ne sakęs priėjo prie manęs, kol ėjo, Haris keistai žiūrėjo į Marką, susikibome rankomis, atsistojome ant palangės ir nušokome,(džiaugiuosi, kad tai buvo pirmas aukštas) pagaliau nemačiau jo to kvailo žvilgsnio, tai iš karto palengvėjo lyg siela nuo kūno atsiskirtų.

-Panele, viskas gerai?- susikrimtęs tarė Elfas Markas Hercis. Ir vėl man nusilenkė...
- Viskas dabar cool, tik gali man čia nesilenkinėti ir ne vadinti manęs Princese, Panele, Pilkoji, Šventoji ar kažkaip panašiai, nes man taip nepriimtina ir labai nejauku, vadink tiesiog mane vardu, Bela, okey?
- Bet, Panele man taip jus negalima vadinti,- suirzė jis.
- Susitariam,  kai būsim vieni mane vadink vardu ir nesilenkinėk,o kai bus pašaliniai tai vadink Princese ir taip toliau ir lenkinėkis, gerai?- savo akutėmis mirktelėjau elfui.
- Bet.
-Prašau
-Prašau
-plyyz,- zirziau zirziau jam į ausis.
- Na gerai, Bela,- atsiduso. - Bet Tu ir keista nei visos kitos Princesės.
- Žinau,- raustelėjau- O tai kokios kitos princesės?- paklausiau. 
- Pasibūtusios ir viskuo nepatenkintos, o tu visai netokia,- tarė.
Šyptelėjau.