New Feels LTU (Sustabdyta)

7

Vikos POV

Pramerkiau akis nuo ryškios dienos šviesos kuri privertė vėl trumpam užsimerkti. Pasukusi galva į šoną pamačiau ramiai bemieganti vaikina. Ar aš tai dariau? Ir pala kas jis toks? Staiga mano protas visai nušviesėjo Dieve šventas tai JIS aš jo lovoj su apatiniais ir dar neaiškiom aplinkybėm aplinkui mėtosi mano daiktai.

- Žinai esu dėkingas kad atėjai tikrai. – Dar nevisai atsimerkęs kalbėjo jis

- Tu..tu tu durnas gal.. – Sucypiau ir vaikinas dar labiau išsišiepė.

- Nu nebuvau ant tiek prisilakęs kaip tu bet manau kad mes nieko neleistino nedarėm kaip čia ką padarysi jei smingi kai koks lavonas.

- Idiotas – Burbtelėjau ir susirinkau visur po kambarį besimėčiusius daiktus. Nupėdinau i vonia persirengiau jo šlykščius marškinėlius kai pajaučiau stipru skausmą galvoje ir kam tiek gėriau.

- Kaip aš atsiradau su tavo marškinėliais? Leisk paklaust?

- Aprengiau o ką ?

Apsiavusi savo aukštakulnius išėjau pravedinti galvos tiesiog visko buvo per daug. Sėdėjau ant žemės ir mąsčiau apie vakar vakarą. Kol kažkas atsisėdo netoli manęs.

- Viskas gerai? Žinau gal kiek durnai išėjo , bet juk nebuvo taip blogai?

- Eh pasakysiu taip tu turi viska ko reikia visom tu turi tiek dėmesio kiek man būtu galima pasvajot tu turi viska aš neturiu nieko aš nieko neypatinga aš paprasta eiline naujokė to aš tau ir pavydžiu.

- Bet tada kodėl kai atrodo viskas pasidaro žmogiška tu staiga persimainai ir tampi tokia šalt ir be jausme. Jei aš tau nepatikčiau tu čia nesėdėtum supranti. Kodėl iškabinėjai tuos plaktus? Aiškiai matosi jog pavydi o ir pripažint nenori.

- Tu to tiesiog nusipelnei. Ir vėl sėdėjome tiesiog žiūrėdami vienas i kita ir bandydami suprast kodėl viskas vyksta būtent taip gal to galėjo ir nebūti?

- Bet aš nieko blogo tau nenorėjau gerai aš nesu draugiškiausias žmogus, gerai nereikėjo man kelti balso, bet kodėl tu paprasčiausiai sunku buvo atsiprašyt ar ir tu norėjai parodyti savo principus.

- Pabučiuok mane – Sušnabždėjau

Stipriai užsimerkiau ir tikėjausi jo veiksmu. Bet po keliu akimirkų atsimerkus jau šalia nieko nebebuvo. Tai buvo pirmas kartas kai likau atstumta kai atrodė jog viskas gali būti gerai.

<..>

Pravėriau namu duris namuose buvo tuščia keista juk šeštadienis į darbą tikrai nereikia. Radau tik maža laiškeli nuo tėvu.

- Vika labai nusivylėme tavo poelgiu tikiuosi kai grįšime turėsi svaria priežastį paaiškinti viska. Turėsim rimta pokalbi panele. Su meilė Tėvai.

Šyptelėjau ir nukeliavau laiptais i savo kambarį. Persirengiau ir įsitaisiau lovoje. Užsimerkiau ir tiesiog norėjau atsipalaiduoti bet viska sujaukė stiprus beldimas i duris.

Už jų stovėjo Martynas. Susiraukiau ir norėjau tiesiog trenkti durimis ir daugiau jų neatidaryti kad nereiktu kankintis. Bet vaikinas atkakliai bandė ir už uždarytu durų man kažką pasakyti.

- Viktorija išklausyk – Sumurmėjo. Kai pasigirdo pažystamas balsas

- O tu kas toks dabar ?....- Negi jis mane rado.