10

115 8 1
                                    

Užėjom i jaukia maža kavinuke , bet jos jaukumą sugadino už akių užkliuvęs vaizdas.

Prie stalelio sėdėjo keli jo draugai Berta su Liepa ir Martynas....Iš pradžių pagalvojau gal pasivaideno , bet nuo vaizdo jis nedingo. Nurijau seiles ir nusekiau paskui garbanių.

- Saldainiuk ką šita šliundrą veikia su tavim – Suklykė

- Gerai leisk aš tavęs to paties paklausiu. Ką tu šliundra čia veiki.

- Kaip tu drįsti ? Kekše! – Ji tiesiog draskėsi man prieš akis lygi tos minutes kai Lukas ja nugesino kažką tyliai pasakydamas. Atvirai man nuo jų jau bloga.

Jie visi kažką šnekėjo o aš vis neįsiterpiau stengiausi neatkreipti į save dėmesio. Tikriausiai aš iš šono atrodžiau taip susimąsčiusi ir atsiribojusi, kad mane truks plyš reikėjo pakalbinti.

- Vika tau viskas gerai? – Paklausė manęs sunerimusi mažoji idioto kopija.

- A..aš truputi atsiprašysiu.- Greitai nubėgau už kampo nes telefonas vibravo nuo kažkieno skambučio.

- Vika aš čia nes jis to nori tavo išpuikęs, pasiputęs idiotas to norėjo jis tau keršija už viska ir naudojasi tavim .Aš tikrai gailiuosi dėl mūsu praeities tiesiog tik dabar supratau ką praradau. Atleisk už viska net jei ir niekada man nedovanosi nenoriu tavęs skaudint, nenoriu daugiau būti tavo košmarų priežastimi. Jei ir neatleisi aš visada kovosiu dėl tavęs nes tu jo neverta tu jam žaislas su kuriuo pažaidęs užsinorės kito. – Kitam laido gale pasigirdo pypsėjimas.

Pakėliau ašarotas akis ir pažiūrėjau į save, į save be miego, be jėgų, visiškai tuščia, jam pavyko apsukt man galva, jam pavyko priversti mane pavydėti, jam net pavyko kažkokiais būdais papirkti Martyna. Kiek daug jam pavyko padaryti per toki trumpa laika. Nusivaliau drėgnas akis ir truputi nubėgusi tušą priverčiau save susiimti ir parodyti ką reiškia keršiti Viktorijai Brown. Grįžau prie staliuko permečiau visus akimis.

- Martynai ar gali mane parvežti prastai jaučiuosi. – Stengiausi kuo įtikinamiau atrodyti serganti. Pamojavusi likusiems nusekiau ji iš paskos.

- Tikriausiai net nereikia klausti kodėl taip staiga panorai namo. – Blondinas nežymiai šyptelėjo lyg būtu laimėjęs pirma raundą.

- Taip ir tai daugiau nediskutuotina tema.

- Atleisk man. Aš buvau kvailys. Aš nežinojau kas man darosi vos tik sužinojau kur tu išvažiavai.

- Man sunku. Man tiesiog sunku dovanoti žmogui kai nesu tikra ar nepasikartos tai dar karta.

- Žinau...Bet aš išlauksiu kiek reikės. Mes galim būt laimingi galim įrodyti jam, kad jam nepavyko. Tik leisk man pabandyti dar karta. Leisk man dar karta pasakyt. Myl.....

- Užteks ačiū, kad parvežei o dabar aš jau eisiu.

***

Turiu kažką daryti. Negaliu visko palikti noriu atkeršyti, bet tuo pačiu ir noriu būti mylima noriu būti laiminga o gal man nelemta. Aš nebūsiu gailestinga aš pasikeisiu ir dabar kentėsi tu mažuti.

- Tegul senoji Viktorija grįžta.

***

Vos įžengiau pro duris visu žvilgsniai krypo į mano visiškai juoda odine apranga ir ryšku makiaža. Neringa ir Anna laukė manse netoli su atvėpusiais žandikauliais.

- Sveikos – Šyptelėjau merginoms

- Wow Vika kas per evoliucija pas tave. – Vos rinkdama žodžius tarė Neringa.

- Nah...Nieko ypatingo tiesiog tai senoji mano i stalčių padėta Viktorijos versija. Na ir kaip kuri Viktorija gražesne.

- Šita Viktorija... – Netoliese pasigirdo Tomo balsas ir švilpimas kartu.

- Ouu ir tu čia sveikas. Tikiuosi neįsižeidėt dėl vakar dienos.

- Viskas gerai. Bet aš vis negalu įprasti matyti tave su tokiu ryškiu makiažu tu gal ankščiau laiko Helovyną sumanei švęsti.

- Ne. Tik grįžau į senąja save į ta kuria mylėjo kai kas.... – Žvilgsniu suradau Martyna ir jam šyptelėjau. Mes su Martynu kažkada buvom vadinti karčiausi mokyklos mokiniai o gal ir vis dar esam. Man taip besvajojant Martyno rankos apsivyniojo gležna mano kūną.

-

- Mano mažoji blogiukė grižo. Sukuždėjo į ausi švelniai pabučiuodamas kaklą.

- Mažoji blogiukė?! – Susiraukė iš kažkur išnyręs Lukas

- Žinai man tavo dramos manau nieko nebestebina. Nepavyko apsukt man galveles. Nepradėk tik.Aš visada mylėjau ir mylėsiu Martyna. Mes vienas kita mylim na o tau sėkmės su ta šliundra.

- Bet tu negali.....Tu juk man sakei...kad jis tave skriaudė...

- Ne viskas ką sakiau tau buvo tiesa, kaip ne viskas kaip tu su elgeisi su manim buvo iš meilės.

- Mielas Lukuti nusileisk ant žemes nesi Dievas, nesi mano tėvas ir neuždrausi man būt Martyno mergina.


Pabuvau žiaaauriai :D gera parašydama antra per diena.Oukei kas skaitėt nuo pradžiu kuri pora jum gražesnė. Martynas ir Vika ar Lukutis ir Vika? 

Kada dabar bus vienas Dievas žino , bet manau kad teks palaukti.

New Feels LTU (Sustabdyta)Место, где живут истории. Откройте их для себя