Sustingau vietoje ir meldžiausi kad viskas tuo ir baigtųsi. Bet vaikinas tik artėjo keistai nužiūrinėdamas mane. Vos spėjau mirktelt mano balta malkutė buvau kiaurai šlapia ir varvėjo o aš likau taip ir stovėti.
- Kerštas akiniuote. – Padėjo kibirą kiek toliau.
- Šiaip dabar aš ne tik kad akiniuote bet ir kiaurai permirkusi jei nepastebėjai. – Nežymiai šyptelėjau.
- Kas jis manos esąs ir kokia teise turi šitaip...
- Jis toks eikš man rodos dar turiu atsarginius marškinėlius jei kartais išsipurvinčiau esamus. Be eidama jaučiau daug kreivu pašaipių žvilgsnių kurie bandė mane lyg durklu ir dar labiau menkino mano reputacija.
Per visas pamokas buvau svarbiausia tema tarp kitu. Kiekvienas žodis ar žvilgsnis mane badė o man beliko gyliai atsidusti ir apsimesti jog nieko neįvyko. Pagaliau baigėsi pamokas ir namai jau buvo ranka pasiekiami.
- Vika ! – Išgirdau kažkieno balsą sparčiai artėjant link manęs
Maniau kad nualpsiu kažkodėl jaučiau keista nepaaiškinama jausmą lyg tai būtu susižavėjimas.
- Sveikas Tomai – Stengiausi paslėpti savo reakcija kurios deja bet mano kūnas negali ir išduoda.
- Man paskutinė pamoka tai aš čia pagalvojau gal parvežti tave namo
Dar karta peržvelgiau ji jis tikrai nuostabus keista jog merginos juo nesidomi o gal....Bekildama akimis aukštyn sutikau jo žvilgsni kuris buvo keistokai perkrypęs. Susigėdau ir nuleidau akis mintyse sau kartojau kad taip negalima aš pati nesuprantu kas kartais darosi su manim ir kodėl tai vyksta.
- Kita karta aš taip i tave paspoksosiu gerai...?
Pertraukiau ji nestipriai kumštelėdama taip norėjau parodyti jog jis manęs visai nedomina. Eidama tyliai niūniavau man pažystama melodija taip stengdamasi užmiršti šiandienos įvykius.
Atidariau namu duris numečiau daiktus i šoną ir tiesiog kritau i sofa ir stipriai stipriai užsimerkiau.
KITA DIENA
Mano nuostabiųjų draugiu pagalba sukūriau tobula keršto planą už vakar diena. Lape atspausdinau vaikino nuotrauka ir šalia kita nuotrauka su jo mylimąja su užrašu kad tai tobuliausia mokyklos pora. Įdomu buvo man tik jo reakcija juk tokiam kaip jis visas kūnas pažaliuos ir dar sugalvos mane pro ketvirto aukšto langa išmest, bet juk už tiesa visi pykstam.
Ėjau iškėlusi galva mano planas jau puikavosi ant kiekvienos mokyklos sienos kiti mokiniai praeidami nesikuklino susijuokti ar pabadyti pirštais vos ta gražuolė pereidavo per koridorių o jo niekur nematyti.
- Tai tavo darbas – Staiga iš niekur nieko išdygo man prieš akis.
- Deja . - Vos tramdžiau juoką kuris mane jau buvo seniai pribaigęs.
- Kai surasiu kas tai padarė patikėk geruoju nesibaigs. Ir jei tai tavo darbas galėsi atsisveikinti su tuo kas merginom brangiausia. - Tai pasakęs jis tiesiog dingo man iš akie palikdamas tik vėjo gūsi.
Pirmoji pamoka buvo anglu ji kaip visada slinko labai lėtai ir nuobodžiai. Dar kita pamoka buvo Matematika. Vos atėjus į klase sužinojau jog pamokos bus sujungtos su Tomo klase mane nukrėtė šaltis.
- Vika atsisuk – kažkas ištarė mano vardą man už nugaros. Tai buvo Tomas.
- Tai ką 45 minutes sėdėsime vienoi klasei.
- Niekas nekaltas kad tingi laukti pamokos kuri priklauso būti tik po dviejų langų.
- Kas galėjo iškabinėt tas popiergalius su tos kalės nuotrauka. – Išgirdau už nugaros pažįstama balsą. Meldžiausi jog tai nebūtu jis
- Nusiramink žmogau tiesiog pabandyk prisiminti kas žino apie tave ir ja ir kas galbūt tau to pavydi.
- Viktorija tu ! tai tavo darbas !.
Nu ir idiotas pagalvojau mintyse jei tai ir mano darbas koks jo suknistas reikalas. Jei jis mano kad jis man patinka jis labai klysta.
Pagaliau baigėsi tos suknistos pamokos ir namai buvo ranka pasiekiami. Bet kažkas pagavo mane ir prispaudė prie sienos.
- Labas pasipūtėli galiu paklaust kaip gali būti komandos kapitonas jei ne žaist normaliai nemoki.
Su lyg paskutiniu žodžiu pajaučiau skausmą skruoste. Ar jis tikrai galėjo man trenkt.....
ESTÁS LEYENDO
New Feels LTU (Sustabdyta)
Novela JuvenilViena nepopuliariausių mokyklos mokiniu visai netyčia savo pietumis "apdovanoja" karščiausia mokyklos vaikina, mokyklos krepšinio komandos kapitona.Kaip tik tuo metu merginos pilve suplazda drugeliai ar tai nauji jausmai išvaiždžiam bet pasikėlusiam...