„aš atsijungiu nuo savo sužaloto kūno
ir palieku jums savo bemieges naktis.
man nepavyksta ištrūkti iš šio liūno,
tas liūdesys mane tuoj nuskandins.
guliu ir glostau medžiagą pagalvės;
kiek kraujo, ašarų ir skausmo čia pralieta.
ir niekas jau manęs nebeišgelbės,
netrukus išriedės ši nevilties karieta.
aš nežinau, iš kur tiek skausmo manyje,
kuris negailestingai drasko mano sielą.
einu gatve ir ištirpstu šiam lietuje,
man niekas jau senai nebeatrodo miela.
dabar norėčiau tik nustot kvėpuoti
ir sąmonę praradus iškeliaut ramiai.
tenai, kur nereikėtų man skaičiuoti
dienų, kurias praleidau taip skaudžiai.
kiek dar ilgų naktų man reiks kentėti?
randų ant mano kūno tik daugės.
manoji liūdesio daina nestos skambėti
ir niekas jau padėti man nebegalės.
nebežinau, ar man pavyks ištverti,
visas viltis pravirkus praradau.
aš nebenoriu jau senai gyventi,
naujos žaizdos aš kraujy paskendau.
jau atsisveikinu aš paskutinį kartą,
dar niekad nenorėjau mirt labiau.
o mano akyse šviesa akimirksniu nublanksta,
nebematysit jūs manęs daugiau."
- mano suicide note, rašytas sausio dvidešimt septintą dieną.
أنت تقرأ
juodi žiedai. / poetry
شِعر❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
