ruduo

121 15 4
                                    

„šviežiai pjautos žolės kvapas
ir ant bordinės skardos nukritęs lapas.
dėl žvarbaus oro nebejaučiu rankų
ir pakėlus akis žvelgiu į šaltą dangų.

pilkšva spalva pakeri manas akis,
o stori debesys praneša, jog lis.
vėjas blaško gelsvus lapus,
iš lauko aš skubu į namus.

guliu po antklode ir vis
rūšiuoju savas paklydėles mintis.
sušildau kūną aš šilta
medaus ir vanilės skonio arbata.

lauke vis labiau vėjas kyla,
o aš bandau surast savo vidinę tylą,
bet išgirstu aš apsižvalgius į šalis,
jog žvarbus ruduo jau beldžias į duris."

- šiandien visą dieną be proto šalta, skauda gerklę, laužo kaulus, tad nusprendžiau pasirodžius rudeniui kažką jo garbei ir sukurti.

juodi žiedai. / poetryDove le storie prendono vita. Scoprilo ora