„šviežiai pjautos žolės kvapas
ir ant bordinės skardos nukritęs lapas.
dėl žvarbaus oro nebejaučiu rankų
ir pakėlus akis žvelgiu į šaltą dangų.
pilkšva spalva pakeri manas akis,
o stori debesys praneša, jog lis.
vėjas blaško gelsvus lapus,
iš lauko aš skubu į namus.
guliu po antklode ir vis
rūšiuoju savas paklydėles mintis.
sušildau kūną aš šilta
medaus ir vanilės skonio arbata.
lauke vis labiau vėjas kyla,
o aš bandau surast savo vidinę tylą,
bet išgirstu aš apsižvalgius į šalis,
jog žvarbus ruduo jau beldžias į duris."
- šiandien visą dieną be proto šalta, skauda gerklę, laužo kaulus, tad nusprendžiau pasirodžius rudeniui kažką jo garbei ir sukurti.
YOU ARE READING
juodi žiedai. / poetry
Poetry❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
