juodi žiedai. / poetry

menas

„o ji grožėjosi sukurtu menu.

kambario kampelyje gulėjo rausvi puantai, kai kuriose patalpos dalyse ant pilkšvo kilimo galėjai matyti numestus ir tikriausiai nebaigtus piešinius ar eskizus. mergina sėdėjo ant kėdės prie savo rašomojo stalo ir buvo įsijautusi į piešimą ant savo užrašinės lapų. ant stalo mėtėsi įvairūs pieštukai, trintukai, drožtukai, rašomosios priemonės bei spalvinimo priemonės, balti lapai, o dešiniajame kampe stovėjo stalinė lempa, kiek tolėliau nuo jos nuostabų migdolų ir vanilės kvapą skleidė deganti žvakė. ji švelniai vedė savo rankoje laikomą geltoną kreidelę, kuri suteikė realistiškumo ant lapo atsidūrusiam piešiniui. mergina vis žvilgtelėdavo pro langą, norėdama nupiešti saulėlydį kuo geriau. jai labai padėjo tai, jog realų vaizdą ji galėjo tiesiogiai stebėti pro gan didelį savo langą. jai patiko, jog šis užėmė beveik pusę jos švelniai orandžinės spalvos sienos. mergina visuomet stebi įvairius gamtos reiškinius, kurie ją kiekvieną kartą sužavi vis labiau. gamtos grožis ir savotiška dailė joje merginai visada suteikė įkvėpimą ir gerą jausmą širdyje. pridėdama paskutinius brūkšnius savo beveik baigtame piešinyje ji dar kartą pažvelgė pro langą ir įsistebėjo į dangaus grožį. rodėsi, jog savo akimis ši pradegins stikle skylę. tame danguje, debesyse ir spalvose, ji pamatė ir atrado kažką magiško, kažką šilto ir pripildančio kiekvieną sielą meilės. iš megztinio kišenės mergina išsitraukė savo telefoną ir įamžino jai patikusią akimirką nufotografuodama vaizdą, matomą pro langą."

- net nežinau. sukūriau mintyse personažą, kuris labai stipriai domėjosi menu ir užsiėmė daugeliu jo šakų. nežinau kodėl, bet pamaniau, jog būtų šaunu visą tai aprašyti.