Broken Hearted

*4*

"I know my heart will never be the same but I'm telling myself I'll be okay"
Daina-Kodaline "All I want"
____________________________________________

Chris P.O.V

"Girdėjau pradėjai rėžt sparną aplink mano geriausią draugę"-pertraukos metu rūkant tarė William

"Aš aplink daug merginų rėžiu sparną"-pavarčiau akis

"Gi žinai, kad kalbu apie Evą"-susiraukė draugas

"Taip, Noora jam pasakojo, jog vis lendi prie jos"-Jonas

"Ji mane traukia ir nežinau to priežasties. Įdomi mergina ir tiek"-pasakiau

"Jei nori susirast kokią kekšę, tai pas mus mokykloj tokių pilna tik nelysk prie Evos"-Maggnuson

"Kodėl?"-nepajaučiau kaip šis klausimas išsprūdo man iš lūpų

"Užteks ir to, jei pasakysiu, kad gyvenimas jai nesišypso, o žinant tave...neįsižeisk, bet labai lengvai moki įskaudint ir dažniausiai pasinaudojęs kokia nors mergina, numeti kaip šiukšlę"-tęsė juodaplaukis, o Jonas vis linksėjo galva jam pritardamas

"Jei sužinotų, kad dabar kalbam apie ją su tavim, turbūt iškastruotų"-numesdamas nuorūką ant žemės šyptelėjo Jonas

"Ar suprantat, jog dabar mano susidomėjimą ja dar labiau padidinot?"-kilstelėjau kairį antakį

"Jei ir toliau domėsiesi ja, geriau tai būtų rimti ketinimai, o ne dar vienas noras pasismagint, Chris"-perspėjo mane William

"Žinai, kad po to, kas tada įvyko prieš tau persikraustant iš Bregen'o į čia, mane labai pakeitė"

***

Po pamokų nuėjau į pirmą savo futbolo treniruotę šios mokyklos komandoje. Viskas vyko sklandžiai ir po dviejų valandų intensyvaus sporto važiavau namo. Nežinau kas man darosi, bet nuo to vakaro, kai išvydau Evą netoli savo namų, nenustoju apie ją galvojęs. Kiekvienas jos pasakytas žodis mane traukia vis labiau ir labiau. Jos akyse įžvelgiu vieną man brangų žmogų, kurio netekau maždaug prieš tris metus. Jos vardas buvo Amalia. Nuo vaikystės ji buvo mano geriausia draugė. Augant supratau, jog myliu ją. Mudu draugavom ilgus metus, kol galiausiai vienas įvykis pasiglemžė ją. Amalia žuvo. Mergina nusižudė dėl nepakeliamos kasdienybės, apie kurią man nieko nepasakojo. Nuo šio įvykio mano gyvenimas pasikeitė. Tapau visiškai nebepataisomu. Buvau gerai žinomas Bergen'o policijai, nesimokiau nors pripažįstu esu gabus. Taip pat pasikeitė ir mano požiūris į santykius. Su merginomis iki šiol bendrauju tik lovos reikalais. Stengiuosi neįsileist šiltų jausmų į savo širdį, nes bijau likt dar kartą paliktas. Amalios mirtis sukėlė nepasitikėjimą..galbūt baimė už nepasitikėjimą didesnė, tačiau vistiek nesirįžtu perlipt per save, bet Eva..nežinau kuo ji taip mane patraukė. Norisi visą laiką būt šalia ir nuolatos klausytis jos priekaištų.

***

"Broli!!"-pro mano kambario duris įsiveržė mano mažoji sesutė

"Labas, išdykėle"-priėjęs pataršiau mergaitės plaukus

"Noriu, kad išsivestum mane į lauką, nes mamytė virtuvėj, o tėvelis turi daug darbo"-mazgė nustatė gailų šuns veidą ir tikėjosi mano teigiamo atsakymo

"Tau niekada negalėčiau paskyt ne"-pakutenau sesę ir ji nusijuokė

"Eik renkis, Mathilda, susitinkam apačioj, gerai?"-pridūriau

"Taip"-paklusniai linktelėjo ir išbėgo iš namo kambario

Apsirengęs pasiėmiau telefoną ir įsidėjau jį į džinsų kišenę. Nusileidau į pirmą namų aukštą ir pamačiau jau pasiruošusią vakariniam pasivaikščiojimui sesę. Su Mathi vaikščiojom aplink visą sodų bendriją. Mazgė užsimanė pasukt miško taku, esančiu prie pat namų, todėl mudu ten ir nuėjom. Staiga išgirdom garsų kūkčiojimą.

"Žiurėk, ten verkia kažkokia mergina. Galbūt jai skauda kažką?"-Mathilda dūrė pirštu į merginą, sėdinčią ant nuvirtusio medžio kamieno

Mudu priėjom arčiau ir tada pamačiau, kad tai Eva?

"Einam, paklausim kas atsitiko"-sesė tysė mane arčiau jos

"Ne, tai ne mūsų reikalas, Mathi"-pasakiau

"Chris, einam"-užsispyrė ji

Aš tik atsidusau ir paklusau sesei. Kai visai priartėjom prie verkiančios Evos, mergina pakėlė akis ir išsigando.

"Labas, kas tau? Ar tau ką nors skauda?"-sesė priėjo prie jos ir paklausė

"Man viskas gerai, mazge"-tamsiaplaukė staigiai pradėjo šluostytis ašaras

"Spėjai prisidaryt vaikų?"-pakėlė akis į mane

"Ji mano sesuo"-tariau

"Mano vardas Mathilda"-mažylė apkabino Skylar ir mergina šiek tiek sutriko

"Eva"-Eva šiaip ne taip sugebėjo menkai pakelt lūpų kampučius

"Jau vėsu, Mathi, bėk namo, o aš tuoj pareisiu, gerai?"-atsitūpiau prie sesers

"Gerai, broli, ir neleisk Evai daugiau verkt"-linktelėjo Mathilda

Mathilda atsisveikino su Eva ir taku nubėgo namo. Kelias minutes tylėjau. Mergina taip pat nepratarė nė žodžio.

"Kas atsitiko?"-galiausiai prabilau ir atsisėdau šalia jos

"Nieko"-šaltai tarė Eva

"Dėl nieko verki viena miške ir dar temstant?"-bandžiau išpešt ką nors

"Tiesiog turiu problemų, aišku?"-mūsų akys susitiko ir Evos akyse pastebėjau vėl besikaupiančias ašaras

"Jei nori, gali man pasipasakot. Aš nesu koks nors drakula"-pasakiau

"Ko tu nori iš manęs?"-klausimas pasiekė mano ausis

"Nieko"-atsakiau

"Meluoji. Žinau aš jus visus. Tu tik nori mane suviliot ir įsitempt į lovą, o tada pamiršt, kad egzistuoju, bet tau nepavyks, nes nesu tokia kaip kitos"