Broken Hearted

*19*

"I want someone to be afraid of losing me"
Daina-Chratina Aguilera, Demi Lovato "Fall In Line"

Su naujais metais! Linkiu gražių 2019-ųjų ❤️
___________________________________

"Ar kalbėjaisi su mama?"-einant į valgyklą paklausė Chris

"Kaip ir sakiau, kol ji pati nenorės, tol situacija išliks tokia pat. Tavo tėvas ir pats tai aiškiai pasakė, jog viskas priklausys nuo jos noro, o įskųst mamos vaikų teisėm aš nenoriu"-atsakiau

"Privalai kažkaip įkalbėt ją. Kiek dar kęsi visa tai?"-atsiduso jis

"Baigiam šitą temą. Bent mokykloj nenoriu apie tai galvot, Chris"-pasakiau

"Gerai, kaip nori"-linktelėjo

"Mano vyresnė sesuo šiandien atvažiuoja iš Bergen. Su savo vaikinu bus visą savaitę ir pamaniau gal norėsi susipažint su ja? Mama jau spėjo išpliurpt jai, todėl mudviejų savaitė praktiškai suplanuota"-pakeitė temą

"Smagu, kad tavo šeima nori mane pažint ir taip toliau, bet tu net mano mamos nematęs. Jaučiuosi ne kaip, kad nesuteikiu tau progos susipažint su maniškiais"-atsidusau

"Ej, viskas gerai. Bus dar daug progų, Eva. Aš viską suprantu"

***

Grįžus namo kaip visada nieko neradau. Virtuvė buvo ir vėl visa sujaukta dėl nuolatinių barnių ir trankymųsi. Surankiojusi nuo žemės išmėtytą maistą ir indų šukes, nuėjau į savo kambarį. Pro langą pastebėjau, jog Luke namų kieme atsirado dar nematytas automobilis. Tikriausiai tai jo sesuo.

Vėliau kaip visada pasidariau namų darbus ir drybsojau lovoje. Staiga sulaukiau FaceTime skambučio. Ekrane išvydau Harry vardą.

"Ir kas gi čia nusprendė pagaliau apsireikšt?"-nusijuokiau pakėlusi ragelį

"Kas gero, arbūze?"-sukikeno draugas

"Nieko"-tariau

"Kaip reikalai su Chris?"-pakilnojo antakius

"Gerai, mudu draugaujam"-atsakiau

"Aš tau sakiau!"-sucypė kaip mergina

"O Dieve mano, kas per transvestitas tu esi"-pradėjau juoktis kaip nesveika

"Ej!"-susiraukė

"Geriau pasakok, kaip jum su Bethany?"-surimtėjau

"Viskas gerai"-šyptelėjo kudlius

Netikėtai išgirdau durų skambutį.

"Harry, pasikalbėsim vėliau. Kažkas skambina į duris"-pasakiau lipdama iš lovos

"Čiau, braške"-padėjo ragelį

Greitai nusileidau į apačią. Pažvelgusi pro durų akutę, išvydau nepažįstamą, tačiau gražių veido bruožų merginą.

"Labas, tu Eva?"-vos tik atidarius duris tarė ji

"Labas, taip, o kas tu?"-sutrikau

"Ida, Chris sesuo"-nusišypsojo ji

"Tėvai sakė, jog Christoffer turi merginą ir kad ji gyvena priešais, todėl panorau susipažint su tavimi. Aišku brolis bandė mane sulaikyt, bet jam kaip visada nepavyko"-paaiškino

"Užeik"-pravėriau plačiau duris

"Aš palauksiu, o tu lėk persirengt. Keturiese varysim į miestą. Nekantrauju su tavimi susipažint artimiau"

***

"Ida, ar tau negana kankint Evą? Per tave neteksiu merginos"-nusijuokė Chris

"Viskas gerai, ji tik nori labiau mane pažint"-nusijuokiau ir aš

"Judu su Even geriau nueikit nupirkt kažko skanaus"-pavartė akis vaikino sesuo

"Einam, seni, galim negrįžt iki ryto, kol jos čia išsipliurps"-tarė Chris sesers vaikinas

Abu vaikinai pakilo nuo parko suolelio ir neskubėdami patraukė link gatvės.

"Gera matyt brolį ir vėl laimingą"-atsiduso Ida

"Man taip pat gera su juo tik nesuprantu, kodėl visi taip nerimauja dėl Chris ir vis sugrįžta į kažkokią praeitį"-pasakiau

"Jam teko daug išgyvent. Geriau visa tai išgirsi iš jo pačio lūpų. Jei tai padaryčiau aš, Christoffer labai supyktų"-tarė ji

"Jis žino, kad duosiu tiek laiko kiek reikės. Aš nesu iš tų merginų, kurios spaudžia savo vaikinus dėl kažko. Viskas turi vykt natūraliai. Chris apie mane žino beveik visus svarbiausius dalykus net jei jie ir nėra itin gražūs, tačiau viskas įvyko savaime"-paaiškinau

"Taip ir turi būt. Palaipsniui vienas apie kitą žinosit viską. Mes su Even draugaujam nuo dešimtos klasės, o dabar gyvenam kartu ir mokomės universitete. Dar dabar kartais sužinom kažką naujo vienas apie kitą. Viso gyvenimo neužtenka, jog iki galo suprastum koks žmogus yra"-šyptelėjo Ida

"Tiesa. Pastebėjau, kad mudvi panašiai mastom"-sukikenau

"Iškart tave pamačius supratau, kad gerai sutarsim"-mergina mane apkabino

"Judu su Chris privalot kada atvažiuot pas mus su Even į Bergen"-pridūrė

"Kodėl gi ne"

***

"Ką judvi su Ida kalbėjotės kol buvot vienos?"-vakare gulint mano lovoje paklausė Chris

"Nieko. Ji tik yra dar vienas dėl tavęs besidžiaugiantis žmogus"-atsakiau

Mums besikalbant ir vėl pasigirdo trenksmai ir bjaurūs žodžiai.

"Po galais einu ten"-Chris jau kilo nuo lovos

"Prašau, neik. Nepablogink visko"-griebiau vaikiną už rankos

"Gerai, skambinu policijai"-griebė savo telefoną

"Ne"-paprieštaravau

"Eva!"-pyktelėjo

"Baik, Chris, juk žinai, kad nieko nepakeisi. Mano mama pasius, jei išvys policiją prie namų durų"-pasakiau

"Ar tu visai pakvaišai? Aš noriu padėt, o tu neleidi. Kiek dar žalosi savo rankas?!"-atrodė įpykęs

"Ką?"-sutrikau

"Gali neapsimest. Jau pirmą mūsų pažinties dieną supratau, kad pjaustaisi, bet iki šiol nieko nesakiau. Nenoriu, jog tai darytum, supranti? Nebegali daugiau taip gyvent, Eva. Vieną dieną viskas gali baigtis ne taip kaip kiekvieną vakarą"-ramiau tarė

"Niekas negali to pakeist. Aš esu bejėgė"