Broken Hearted

*22*

"Love yourself more"
_________________________________________

"Ar tau viskas gerai? Tavo balsas kažkoks netoks"-repetuojant paklausė William

"Taip, ne, nežinau.."-sutrikau

"Paskutiniu metu dainuojant greitai prikimstu. Retkarčiais netgi skauda"-susimasčiau

"Ir tik dabar tai sakai??"-pyktelėjo draugas

"Kuo greičiau skuodi pas gydytoją. Turi pasitikrint"-pridūrė Maggnuson

"Nebūtina. Viskas gerai, William"-paprieštaravau

"Nedrįsk atsikalbinėt, Eva Mohn. Kad šią savaitę nueitum, aišku?"-valdingai tarė rudaplaukis

"Klausau tėveli"-pavarčiau akis

***

"Klausau?"-pakėliau skambančio telefono ragelį

"Labas, ką veiki?"-kitoje pusėje išgirdau Chris balsą

"Laukiu savo eilės pas gydytoją"-tariau

"Ar viskas gerai? Ko tau ten?"-sunerimo

"Nieko rimto. Tik profilaktinis patikrinimas"-pasakiau

"Aš atvažiuoju"-rimtai tarė

"Nereikia. Juk sakiau nieko rimto"-pavarčiau akis

"Tiek to. Tu tokia užsispyrus"-atsiduso vaikinas

"Man jau reikia eit, susisieksim vėliau"-pasakiusi padėjau ragelį

***

Vakare niekur nenorėjau eiti. Buvau tragiškai prastos nuotaikos. Gydytoja išrašė siuntimą pas loristą, kuris apžiūrėjo mano gerklę. Kadangi šeimoje yra vienas šios srities specialistas, kuris dirba privačiai, iškart mane priėmė. Diagnozė mane labai nuliūdino. Mano balso stygoms viskas gerai, tačiau dėl mano skrandžio problemų ir kimstu bei sunku dainuoti. Gerklė paradusi kaip nežinia kas, todėl mėnesiui laiko galiu atsisveikinti su dainavimu mažiausiai..laikas be muzikos priklausys nuo to, kaip greitai suveiks vaistai.

"Kaip tu?"-mano kambary pasirodė močiutė

"Neblogai"-tariau

"Žinau, jog liūdi, bet aš tau turiu kai ką, kas šiek tiek turėtų pralinksmint"-iš už savo nugaros ištraukė savo paslėptą ranką, kurioje buvo didelė dėžutė mano mėgstamiausių ledų

"Ačiū, močiut, tu geriausia"-paėmiau ledus ir šaukštelį

"Smaližiauk, o aš einu atgal į virtuvę"-pasilenkusi pabučiavo mane į kaktą ir išėjo

Po kelių minučių vėl atėjo močiutė.

"Kas yra?"-paklausiau

"Atėjo kažkoks vaikinas, prisistatęs tavo vaikinu"-po jos žodžių nustebau

"Tai turbūt Chris"-pakilau nuo lovos

"Kodėl nesakei, jog turi vaikiną?"-susiraukė močiutė

"Nes dar neturėjau tam progos"-pavarčiau akis

"Jis tikriausiai atvažiavo, nes per savo problemas net nepastebėjau jo žinučių ir skambučių"-pridūriau besirengdama normaliais drabužiais

"Išsivesiu jį į lauką"-pasakiau ir išlėkiau iš kambario

"Į lauką"-vos tik išvydau Christoffer, išstūmiau jį į lauką

"Nepyk, kad neatsakiau į žinutes ir skambučius. Po vizito pas gydytoją mano nuotaika prasta ir nenorėjau su niekuo bendraut"-pasakiau

"Kas atsitiko? Visi pradėjo nerimaut, kad neatsakai, todėl nusprendžiau pažiūrėt kaip tu"-vaikinas mane apkabino

"Mėnesį laiko mažiausiai negalėsiu dainuot. Skrandžio bėdos atsiliepė ir gerklei"-atsidusau

"Ei, nenukabink nosies, Eva, pasveiksi"-Schistad pakštelėjo man į lūpas

"Geriau pasivaikščiok su manim ir neminėk viso to"-paėmiau vaikino delną ir pradėjau vestis parko link

"Ar kalbėjaisi su mama?"-staigus klausimas pasiekė mano ausis

"Ne, nesikalbėjau ir nežinau kada tai įvyks"-papurčiau galvą

"Maždaug prieš valandą mano tėvas vėl gelbėjo ją ir tavo sesę. Norėjo kviest policiją, bet tavo mama kaip visada neleido"-po Christoffer žodžių susigraudinau

"Prašau, tik neverk"-vaikinas sustojo ir pažvelgė man į akis

"Norėčiau, jog visa tai būtų tik košmaras"-suašarojau

"Viskas bus gerai"-tyliai pasakė brunetas

"Daugiau niekada nesakyk šios frazės, nes taip nebus. Nenoriu to girdėt daugiau"-sušniurkščiojau nosimi

"Gerai, bet turėtum tuo tikėt. Tiek išgyvenai, todėl dabar privalai nepasiduot"-linktelėjo Chris

"Mano močiutė tikriausiai norės susipažint su tavim. Dar nebuvau sakius, jog turiu vaikiną"-pakeičiau temą

"Mielai su ja susipažinčiau"-šyptelėjo

"Man rašo Ida. Jiedu su Even greitai išvažiuos, todėl nori susitikt su tavim"