Broken Hearted

*18*

"No one is you and that is your power"
Daina-Gabrielius ir Kotryna "Dalis manęs"
_____________________________________
Chris P.O.V

Grįžęs iš mokyklos šiandien tikėjausi rast savo tėvą namuose, tačiau jo nebuvo. Tikriausiai teks laukt iki vakaro. Kodėl jo laukiu? Noriu išlaisvint Evą ir jos visą šeimą nuo nuolatinio smurto, o svarbiausia yra atmerkt merginos mamos akis.

"Labas"-iš virtuvės pasirodė mama

"Labas. Neturėtum būt darbe?"-šiek tiek nustebau, kad ji neligoninėje

"Šiandien man davė laisvą dieną"-šyptelėjo ji

"Mh"-sumurmėjau

"Seniai normaliai nesikalbėjom per visus darbus. Kaip tau mokykloj sekasi?"-priėjo arčiau

"Gerai"-tariau

"Gal kokią panelę susiradai? Tu kažkoks pasikeitęs"-nužvelgė mane

"Susiradau"-atsakiau

"Tikrai? Kas ji tokia? Noriu susipažint"-jos veide pasirodė plati šypsena

"Viskam savas laikas, mama"-pasakiau

"Kada grįš tėtis?"-paklausiau

"Į vakarą tikriausiai"-pakilnojo pečius

"Einu į savo kambarį"

***

"Galiu užeit?"-pravėriau tėvo kabineto duris

"Užeik"-sumurmėjo jis

"Noriu pasikalbėt"-atsisėdau priešai jį

"Kalbėk"-palinksėjo galva

"Ar galima kaip nors be jokių kliūčių išmest iš namų smurtaujantį vyrą ir išskirt su moterimi net jei jis nesutinka pasirašyt skyrybų dokumentų?"-ėjau tiesiai prie reikalo

"Priklauso nuo situacijos. Ar tai kažkas konkretaus? Kas nors atsitiko?"-nustebo tėtis

"Viskas gerai, šiaip klausinėju. Man tiesiog įdomu"-atsakiau

"Pažįstu tave, sūnau. Pasakok"-griežtai tarė

"Tiesiog..turiu merginą..ji mūsų kaimynė. Jų šeima gyvena priešais mus. Situacija namuose yra tiesiog tragiška. Jos patėvis nuolatos smurtauja tiek psichologiškai tiek fiziškai, o mama nieko nedaro. Vakar pats savo ausim girdėjau kokias bjaurybes jis kalbėjo su merginos mama"-paaiškinau

"Turi merginą? Kodėl nieko nesakei?"-pyktelėjo jis

"Nenorėjau kol kas nieko sakyt. Pats žinai viską.."-atsidusau

"Kuo ji vardu?"-paklausė

"Eva"-atsakiau

"Pasikviesk Evą vakarienės savaitgalį. Mudu su tavo mama mielai su ja susipažinsim ir kartu išsiaiškinsim, kas ten per situacija, gerai?"-šyptelėjo

"Gerai"-linktelėjau

"Gera matyt tave atsigavusį. Jau manėm, jog vėl įsivėlei kur nors"-tėvo balse girdėjau didelį palengvėjimą

"Aš jau einu"-pakilau nuo kėdės

Vos tik išėjau iš kabineto, parašiau Evai žinutę, jog reikia pasikalbėt ir lauksiu jos už 10 minučių miške mūsų vietoje. Gavęs atsakymą, iškart išlėkiau pro namų duris. Į vietą atėjau pirmas, todėl teko palaukt kol ateis mergina.

"Kas tokio atsitiko, kad prisireikė pasikalbėt tokiu metu?"-pasirodė Eva

"Galbūt yra būdas padėt tavo mamai atsikratyt to šunsnukio"-pasakiau

"Ką?"-susiraukė ji

"Kalbėjausi su tėvu"-paaiškinau

"Ir maniškiai šį savaitgalį kviečia tave vakarienės, nes nori susipažint"-pridūriau

"Gerai, nelabai spėju virškint ką kątik pasakei, bet sutinku"-tarė Eva

"Puiku, ką manai apie penktadienį?"-paklausiau

"Man tinka"-linktelėjo ji

***

Eva P.O.V

"Dabar aš jau pradedu jaudintis"-tyliai pasakiau, kai su Chris įžengėm pro jo namų duris

"Viskas bus gerai"-šyptelėjo

"O, štai ir jūs"-pasirodė tikriausiai vaikino mama

"Labas vakaras"-pasakiau

"Labas, brangioji, aš Chris mama Sofie, o tu tikriausiai Eva"-nesitikėjau gaut apkabinimą

"Taip, tai aš"-tariau

"Malonu su tavimi susipažinti"-nusišypsojo moteris

"Man taip pat"-šyptelėjau ir aš

"Kur tėvas?"-paklausė Christoffer

"Kaip visada savo kabinete, bet tuoj prisijungs"-atsakė vaikino mama

Vakarienė ėjosi sklandžiai. Artimiau susipažinusi su Chris tėvais, supratau, jog nėra ko bijoti. Jie padorūs ir labai šilti žmonės nors iš pradžių maniau kiek kitaip.

"O kur tavo sesė?"-tyliai paklausiau vaikino

"Nakvynė pas klasiokę"-valgydamas sumurmėjo jis

"Kaip gerai pažįstat vienas kitą?"-paklausė Sofie

"Na, Chris tikriausiai žino viską apie mane"-atsakiau

"Ar pasakojai jai?"-vaikino tėvas rimtu žvilgsniu žiūrėjo į jį

"Ne"-papurtė galvą jis

"Ką turiu žinot?"-sutrikau

"Visai neseniai žuvo.."

"Mama! Ar gali nesikišt?! Aš galiu ir pats!"-Chris supykęs pakilo ir dingo už stiklinių terasos durų

"Jis visada taip..kalbant ta tema jam kartais pasimaišo protas"-atsiduso jo tėtis

"Kokia tema?"-kuo toliau tuo labiau nieko nesupratau

"Tiesiog pati pasikalbėk su Christoffer"-Sofie

Aš atsistojau ir nuėjau pas Chris, kuris sėdėjo prie baseino ir atrodė labai susimastęs.

"Kas atsitiko?"-priėjusi švelniai apkabinau jį iš nugaros per pečius

"Jau atsibodo, kad tėvai man nuolatos primena vieną įvykį. Labai noriu tau papasakot, bet nežinau ar esu pasiruošęs vėl apie tai kalbėt ir nežinau ar tu esi pasiruošusi tai išgirst"-tarė Chris

"Aš tavęs nespausiu. Papasakosi, kai norėsi. Aš būsiu šalia ir visada tave išklausysiu, Chris. Tu neleidi pasiduot man, o aš tau, sutarta?"-pasakiau

"Sutarta"-šyptelėjo jis

"Tau tikriausiai šalta, einam į vidų"-pakilo iš savo vietos

"Ne, man viskas gerai. Jei nori, galim čia pabūt"-atsakiau

"Einam, nenoriu, kad peršaltum"-pabučiavo mane į kaktą

Mudu su Chris grįžom atgal prie stalo. Džiaugiuosi, jog viskas vyko taip puikiai kaip ir prieš užvedant kalbą apie vaikino praeities išgyvenimus.

"Christoffer pasakojo, kad tavo namuose ne kokia padėtis"-po šių Chris tėvo žodžių vos nepaspringau

"Taip..."-tyliai tariau

"Jei tik galiu kuo padėt, būtinai tai padarysiu, bet turiu viską žinot iki pačių smulkiausių detalių, Eva"