Broken Hearted

*26*

"Forget about the past"
Daina-Jazzu "Tyla"
______________________________________

Po mėnesio  mano mama ir sesė buvo išleistos iš ligoninės. Grįžau namo. Dabar gyvenam tryse ir tuo džiaugiamės. Mama nusprendė, kad reikia pakeist visą namą ir pasamdė kažkokią firmą remontui atlikti. Christoffer tėvas apsiėmė bylą ir atstovaus mamą teisme. Viskas stojo į savo vietas. Jau galiu dainuoti ir grupė tapo aktyvesne, nes iki šiol William dainavo vienas.

***

"Eva"-pro mano kambario duris įėjo mama

"M?"-pažvelgiau į ją

"Nusileisk į apačią. Atėjo tyrėjai"-tarė ji

Aš tik palinksėjau ir nusekiau mamą iš paskos į svetainę, kurioje išvydau jau pažįstamus vyrus.

"Sveiki"-pasakiau

"Labas"-tarė abu kartu

"Atvykom pranešti, kad kitą savaitę vyks teismas. Liudyti kviečiamos tik judvi ir jūsų advokato šeima"-pranešė vienas jų

"Kada konkrečiai viskas vyks?"-paklausė mama

"Kitą trečiadienį"-iškart gavo atsakymą

"Ar ten bus ir jis?"-prasižiojau ir aš

"Taip. Suprantam, kad galbūt jausit psichologinį spaudimą, bet taip reikia"-atsakė antrasis vyras

"Nenoriu jo matyt"-pasakiau

"Viskas bus gerai. Ten bus pilna apsaugos ir teismo posėdis ilgai netruks. Visa tai tik formalumas"-paaiškino tyrėjai

"Tiek ir tenorėjom. Teismo laikas bus patikslintas oficialiu šaukimu"-tai pasakius, tyrėjai išėjo

"Reikia paskambint ponui Schistad"-tarė mama

"Taip. Turėtum apsitart su juo"-sutikau su ja

Mamai paskambinus Chris tėčiui, vyriškis iškart pasirodė prie mūsų namų slenksčio. Gana ilgai aptarinėjom galimus teismo scenarijus, ką sakyti, o ką geriau nutylėti. Taip pat jis pažadėjo pareikalauti teismo, kad liudijant tas žmogus, kurio net minėti nenoriu, būtų atskiroje patalpoje, nes nei mama nei aš negalime į jį net pažvelgti.

"Tu gali sakyti viską tik jeigu paklaus ar speceliai provokuodavai jį kada nors, būtinai paneik. Sakyk, kad visada gynei mamą ir pati dažnai gaudavai nuo jo. Gali kaip pavyzdį pabrėžti tą vakarą, kai kieme gelbėjom tave"-aiškino vyras

"Ar yra galimybė, kad jis išsisuks?"-paklausiau

"Ne, o jeigu ir yra tai ji labai menka"-atsakė jis

"O kaip dėl apribojimų?"-mama

"Pareikalausiu ir jų. Tas vyras negalės prie jūsų prisiartint. Manau turėtų gaut ilgus metus kalėjimo"-paaiškino ponas Schistad

"Ar jum dar reikia manęs? Norėčiau eit į lovą"-pasakiau

"Ne, gali eit ilsėtis"-šyptelėjo vyra

Linktelėjau ir pakilusi nuo sofos nuėjau į savo kambarį. Atsigulusi į lovą parašiau Chris žinutę, kad einu miegot, todėl vėliau su manimi nesusisieks. Vaikinas palinkėjo labos nakties ir padėjusi telefoną ant naktinės spintutės, užmerkiau akis.

***

Ryte susiruošiau ir kartu su Christoffer išvažiavau į mokyklą. Pasijutau daug geriau vėl įsisukusi į seną ritmą.

"Ar ir tave pakvietė liudyt teisme?"-paklausiau vaikino

"Taip, pakvietė mane, tėvą ir mamą"-atsakė Chris

"Atsiprašau, kad ir jūs esat į tai įvelti"-atsidusau

"Neturi už ką atsiprašinėt"-tarė brunetas

"Turiu. Turiu atsiprašyt, kad visą šį laikotarpį buvau tau kaip rakštis subinėj"-paprieštaravau

"Nebuvai. Net nemanyk taip. Aš žinau, kad tau buvo sunku. Buvau šalia dabar ir visada būsiu kad ir kas benutiktų"-pažvelgė man į akis

"Per trumpą laiką tiek daug padėjai. Tikriausiai niekas per visą mano gyvenimą nėra tiek padaręs kiek tu, todėl jaučiuosi taip keistai"