The Truth || Lalisa

8

-Lisa imk čia knygos ir kitkas.
Pasakė Jisoo.
Paėmiau maišiuką.

-Atsiprašau už šiandien... - ir vėl atsiprašimai...

-Atleidžiu. - pasakiau ir ėjau atgal į kambarį.
Žiūrėjau kas maiše ir pradėjau dainuoti.

Taehyung dar nepareina reikia eiti... Jis tarp kambario durų... Ir jis turbūt išgirdo kaip aš dainuoju. Pajutau kaip kaista žandai. Tai nuleidau galvą.

-Kur išmokai? - taip jis girdėjo...

-Ką išmokau? - tipo nieko nežinau...

-Dainuoti. - pasakęs įžengė į kambarį.

-Aš dainuot nemoku... - net nebemoku kalbėt.
-Pamiršk.

Po kokios valandos nuėjom miegoti.
•••
Atsikėliau nuo žadintuvo, bet nelipau iš lovos kaip visada.
Jau žadėjau jį išjungti, bet...  susiliečiau rankomis su Taehyung. Bet greitai patraukiau ranką ir nusisukau į kitą pusę. Žinoma turėjau išrausti.

-Lisa aš dabar nueisiu į vonią, o tu paskui. - pasakęs nuėjo ten.

Po 10 minučių grįžo.
Aš ten nuėjau.
Derinys?:

Išėjau iš vonios. Pasiėmiau telefoną ir kuprinę.

-Gražiai atrodai. - komplimentas nuo jo...

-Ačiū... - nuleidau galvą.

-Ir vėl rausti. Neslėpk to aš vistiek žinau - tada atėjo pakėlė galvą.
-Nu va taip geriau. Einam.

Nusekiau paskui jį į virtuvę.
-Norėsi ko? - paklausė.

-Beleko. - atsakiau.

-Ateik arčiau ir pažiūrėk. - atėjau prie šaldytuvo.
-Iš tikro tu pavarei. Aš paklausiau ko tu nori, bet neminėjau maisto... - greit atsisukau į jį.

-Tu!...

-Ups... - pradėjo bėgti.

-Nebėk! - šaukiau, kad jis sustotų.

-Pagauk! - atšaukė.

-Tada aš einu į mokyklą viena. - ramiai pasakiau ir ėjau link durų.

-Gerai, gerai ateinu.

Sustojau ir į jį pažiūrėjau "piktom,, akim.

-Nors obuolį pasiimk. - pasakė įsikando į obuolį ir kitą davė man.

-Gerai. Bet kas ką tik įvyko? Paaiškink. - pasakiau vėl tipo supykus.

-Tingiu. - tarė ir užsidėjo kepurę.

-O tau nešalta tik su megztiniu? - paklausė Taehyung.

-Gal, bet gerai ir taip. - pasakiau. Bet vistiek nusivilko striukę.
-Man jos nereikia. Va ir autobusas atvažiavo.

-Kaip nori. - atsakė.
Įlipom į autobusą. Nu jis ne mokyklinis, bet paprastas.

Privažiavom mokyklą... Ten žmonių minios. Kas galėtu atsitikti?

Išlipau iš autobuso visi aplink mane. Paskui išlipo ir Taehyung.
-Kas čia vyksta? - paklausiau jo.

-Žurnalistai. - atsakė.

-Ko jiems? Ir dar prie mūsų.

-Ai turbūt matė instagrame mane ir tave pas Jungkook profilį. - kodėl taip visi turėtų kažką daryti? Normalus žmogus ir gyvena kaip nori.

-V ar ji jūsų mergina? Ar žadat turėti vaikų? Kada vestuvės? - pradėjo jo klausinėti žurnalistė. Pala jis V? Kodėl jį taip vadina.

-Ji nėra mano mergina tik draugė. - pasakęs stūmė mane pro žurnalistų gaują.

-Kodėl tave pavadino V? Ir prie ko čia mūsų nuotrauka? - vis jo klausinėjau.

-Paskui paaiškinsiu. - pasakė.
Ir mus pradėjo vytis žurnalistų armija. Pradėjom bėgti.

•Mokykloj•

-Dabar paaiškink viską. - pasakiau jam.

-Gerai. V yra mano sceninis vardas. Aš negimiau čia gimiau korėjo. Mano grupė įsibarstė į visus pasaulio kampus. Mūsų yra 7. O
Ir vienas iš narių yra Jungkook. - pasakė... V?... Grupė?... Korėja?... Jungkook?... Ir aš nieko nežinojau... Okey.
-O Jungkook tau nieko ir nesakė? Spėju iš pirmo karto.

-Pala tai tu kažkas panašaus kaip ir dainininkas... - paklausiau nes visos informacijos nesuvirškinau.

-Jo. - Chaosas...

-Tu korėjoi populiarus dainininkas? - vėl pradėjau klausinėt.

-Ne tik dainininkas, bet ir aktorius. - okey reikės taikytis su šituo.

-Tai tu nuo visko pabėgai? Nuo fanų, nuo šlovės. - klausimas.

-Taip, ir yra toks dalykas kaip, mes visi užprivatinom visus instagramus, facebookus, ir t.t., bet ne Jungkook. Jai ne jis dabar viskas būtų buve gerai... - vargšai ta grupelė. Išsiskirstė po pasaulį. Vieni patys...