The Truth || Lalisa

20

-Gerai, Namjoon, eik dėtis daiktus iš kambario. - pasakiau.

-Aš padėsiu. - tarė Jungkook.

◇Jungkook◇

Nuėjom į kambarį. Namjoon padavė kelias dėžes daiktams.

-Aš tai liksiu alone forever. - pasakiau.

-Tai vistiek kada nors susirasti sau merginą. Vakar pamačiau instagrame merginą kaip tik tau. - pasakė Namjoon.

-Eik tik. Man merginos turi tikti pagal vidaus grožį, o ne išorę. - pasakiau.

-Nori parodysiu. - pasakė.

-Nu gerai. - pasakiau.

-Va.

-Visai nieko. - pasakiau.

-Tai atrašyti, kad nori susirašinėti? - paklausė jis.

-Atrašyti? - paklausiau.

-Nu jo. Jinai man rašė. - pasakė Namjoon.

-Nu... Ok. - pasakiau.

◇Lisa◇

-Aš baigiau. - pasakiau.

-Mes irgi. Ir eik paklausti ar jie jau? - pasakė Yoonrae.

Nieko neatsakius išėjau.
Pasibeldžiau į duris ir išgirdau tylų užeik.

-Ar baigėt? - paklausiau.

-Dar kokį pusvalandį. Gerai? - paklausė Namjoon.

-Gerai. - atsakiau.

-Lisa. - pasakė Namjoon.

-Ką? - paklausiau.

-Aš tau parodysiu Jungkook merginą. - pasakė Hoseok.

-Nu. - pasakiau.

-Ji man kol kas nemergina. - pasakė Jungkook.

-Nu tai parodik. - pasakiau.

Tada man telefoną įgrūdo į veidą.
Aš jį pasitraukiau ir pamačiau...
Sese?

-Ar žinojai, kad ji mano sesė? - paklausiau.

-Ką? - pasakė Namjoon ir Jungkook.

-Jos vardas Suchin Manoban. - pasakiau.

- Ji graži kaip ir jos vardas. Lisa? - paklausė Jungkook.

-Ką? - Paklausiau.

-Ar turi jos numerį? - paklausė jis.

-Taip, o tu nori? - paklausiau.

Jis palinkčiojo.

-Aš tau parašysiu ant lapuko kai baigsim tvarkytis. - pasakiau jam.
Ir nusišypsojau.

-Jisoo, Yoonrae, mano sesė turės turbūt vaikiną. - pasakiau.

-Koks jo vardas? - paklausė Jisoo.

-Jungkook. - pasakiau.

-Tu ką! Leidai Jungkook, kad jis būtų Suchin vaikinas?! - pasakiau.

-Taip, o ką? - paklausiau.

-Nu jog žinai, kad gali būti taip kaip tau. - pasakė Yoonrae.

-Nebus. - pasakiau. -Negadinkit man nuotaikos.

-Okei. - pasakė abi.

{ time skip }

Mes trys gulim lovoj ir žiurim filmą kažkokį kuris man net neįdomus. Staiga pasigirsta durų pasibeldimo garsas. Mes atsisukom į durų pusę.

-Aš nueisiu. - pasakiau ir išlipau iš lovos. Nuėjau ir atidariau duris.
Ten stovėjo Taehyung. Įėjau į koridorių ir uždariau duris.

-Kas nutiko? - paklausiau.

-Aš... Nieko. - pasakė jis.

-Tai kodėl tu čia? Ir kodėl dar nemiegi? - paklausiau.

-Aš čia naktinio bučinuko. - pasakė ir parodė į žandą.

-Nieko nebus kol gražiai nepaprašysi. - pasakiau ir nusisukau.

-Lisa, prašau. - prašo jis.

-Ne. - pasakau.

-Ne, tai ne, nenori geruoju bus bloguoju. - pasakė jis.

-Ką tu turi ome...? - nespėjau sureaguoti kai atsidūriau ant Taehyung pečių.

-Paleisk. - pasakiau negarsiai, kad kiti neišgirstų. -Tae, aš be batų. Prašau paleis. - sakau, bet nieko gero.

-Aš tavęs prašiau, bet tu taip nepadariau, o dabar aš nedarysiu. - tarė jis.

-Ar dar ilgai? - paklausiau.

-Ilgai ir nobodžiai. - tarė Tae.

-Paleisk ir gausi tą naktinį bučinuką. - numyniau.

-Gerai, jau gerai. - pasakė. Jis sustojo ir mane nuleido ant žemės.

-Tik prie kambario. - pasakiau ir pradėjau bėgti link kambario. Jis iš paskos.
Pribėgus kambarį atsisukau į pusę iš kur parbėgau. Jis lėtai ėjo.
Kai jis galiausiai priėjo ir atkiško žandą aš jį pabučiavau.

-Labanakt. - pasakiau ir jį apkabinau. Jis atsakė į apkabinimą.

-Labanakt ir tau. - pasakė ir pabučiavo mano kaktą. Aš užsimerkiau. Po kelių minučių apsikabinimo išgirdom:

-Ohhh!

Atsisukau į tą pusę kur sklido tas garsas. Rimtai?...